Kita vertus, karo akivaizdoje susitarti su infiltruotais, užsakytais troliais ar užzombintais labai sudėtinga, nors bandyti verta. Ypač bandyt atgauti tuos, kurie dar nėra juodai apsėsti ruzziškos propagandos, dar neapsisprendę tarnauti okupacinės atmosferos palaikymui, t. y. – stribuomenės reikmėms.
Kažkam labai naudinga, kad toksiška aplinka tirštėtų, nes tada esame akli, emocingai primityvūs ir nesunkiai valdomi. Ar tas „kažkas“ gyvena Lietuvoje ar už jos sienų? Ten ir ten, ko gero. Gal jis Lietuvoje tiesiog turi puikių pasekėjų, agentų. Apmokamų arba ir iš kvailumo dirbančių, nemokamų.
O ar įmanoma iš tos savižudiškos mirties kilpos išeiti? Kaip? Mano tėvas sako, kad dainuojant. Susirenkant ir dainuojant liaudies dainas, tūkstančiais. Kaip Sąjūdžio laikais. Nors „kažkas“ sako, kad neįmanoma, taip nebebus.
Kažkada, kokiais 2008-ais buvom sukūrę LTV laidą, „Dviese valtimi““, kur priešingų (priešiškų) partijų atstovai susirinkdavo kalbėtis apie kokį nors esmišką momento uždavinį ir turėdavo rasti bendrą sprendimą. Po pusmečio laidą nuėmė, nes kažkam aukštumose pasirodė, jog per mažai snukiadaužio, negerai, kai susitariama.
Vėliau panašų projektą bandę restartuoti Daiva Žeimytė-Bilienė, ir sukūrė porą laidų, kur mano tėvas diskutavo su Orlausku ir Jokūbaičiu. Gaila, kad toks trumpalaikis projektėlis tebuvo.
P.S. Detoksikuotis galima ir klausantis geros muzikos (o kad ji tykiai skambėtų viešose vietose, kaip kažkada kunigas Petrukas Linkevičius Kaltinėnuose leido per garsiakalbius klasiką, ir miestelyje ėmė mažėt nusikalstamumas!). Detoksikuotis galima skaitant poeziją, ypač pagavius ir paprastam žmogui suvokiamus aiškius tekstus, kuriuose atpažįstama žmogiškoji kebluma. Pvz, ką mėgstu vis pasiskaitinėt:
Jorge Luis Borges, Apokrifinės evangelijos fragmentai
1. Nelaimingi turintys vargdienio dvasią; kas jie buvo ant žemės, tuo bus ir po žeme.
2. Nelaimingi raudantys, nes jie jau neatpras nuo savo vargano verksmo.
3. Palaiminti žinantys, jog kančia nepelno šlovės karūnos.
4. Neužtenka būti paskutiniam, kad vieną dieną taptum pirmas.
5. Palaiminti neperšantys savos tiesos, nes niekas nėra teisus, arba visi teisūs.
6. Palaimintas, atleidžiantis kitiems ir atleidžiantis pačiam sau.
7. Palaiminti romieji, nes jie nenusižemina iki nesantaikos.
8. Palaiminti nealkstantys teisumo; jie žino, kad mūsų lemtis, žiauri ar gailestinga, yra atsitiktinumas, kurio nenuspėsi.
9. Palaiminti gailestingieji; jie laimingi gailestingumu, o ne tikėjimu, kad jiems bus atlyginta.
10. Palaiminti tyraširdžiai, nes regi Dievą.
11. Nejausk neapykantos savo priešui; jeigu jo neapkęsi, iš dalies tapsi jo vergu. Tavo neapykanta niekada nepranoks tavo sielos ramybės.
12. Nesididžiuok savo teisumu; nėra žmogaus, kuris dienai baigiantis nebūtų daug kartų melavęs iš gerų paskatų.
13. Neprisiekinėk, nes kiekviena priesaika – gražbylystė.
14. Priešinkis piktam, tačiau be baimės ir pykčio. Jei kas tau užgautų dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą, jei nejauti baimės.
15. Aš nekalbu nei apie kerštą, nei apie atleidimą; užmarštis – vienintelis kerštas ir vienintelis atleidimas.
16. Daryti gera priešui – geriausias būdas patenkinti savo tuštybę.
17. Nekrauk sau lobių žemėje, nes lobis – dykinėjimo, o dykinėjimas – liūdesio ir nuobodulio šaltinis.
18. Atiduok šventenybes šunims, barstyk savo perlus kiaulėms; kiekvienam atiduok, kas jam priklauso.
19. Ieškok dėl laimės ieškoti, o ne dėl laimės rasti...
20. Vartai renkasi žmogų, o ne žmogus.
21. Nespręsk apie medį iš jo vaisių, o apie žmogų – iš jo darbų; jie gali būti geriausi arba blogiausi.
22. Laimingas vargdienis be pagiežos ar turtuolis be puikybės.
23. Laimingi turintys drąsuolio dvasią, ramia širdim sutinkantys pergalės šlovę ar pralaimėjimo gėdą.
24. Laimingi širdin įsidėję Vergilijaus ar Kristaus žodžius, nes jų šviesa apšviečia jų dienas.
25. Laimingi mylintys ir mylimieji, ir galintys apsieiti be meilės.