Maskva sako, kad reikia rimčiau pasiruošti susitikimui tarp V.Zelenskio ir V.Putino. Kur juda situacija?
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ šią temą aptarė žurnalistas Aurimas Perednis ir buvęs Prancūzijos užsieniečių legiono specialiųjų operacijų pajėgų karys Ramūnas Rauktys.
– Ar kas nors iš esmės keičiasi dabar dėl karo Ukrainoje? Ar gyvename permainų laiku, ar tik iliuzijų apie permainas?
E. Macronas nori tikėti Rusijos taika: jei ne – visi sutiko dėl vieno
– Aš asmeniškai esu labai didelis optimistas Ukrainos klausimu. Yra pagrįstų įrodymų, kad situacija labai keičiasi. Iš karto po pokalbių Baltuosiuose rūmuose Prancūzijos prazidentas Emmanuelis Macronas Prancūzijos visuomenei davė labai gerą išskirtinį interviu valstybiniam transliuotojui. Taip, situacija tikrai keičiasi. Ji yra nerami. Mes, žinoma, negaime pasitikėti V.Putinu, kuris per tiek metų, nuo 2007–2008 m., mums įrodė, kad reguliariai laužo savo duodamus įsipareigojimus.
Bet mes matome Europos Sąjungos (ES) lyderių vienybę. Matome, kad kuriamos ES pajėgos, į tai yra einama. Prancūzijos prezidentas tai pabrėžė sakydamas, kad paskutiniu metu įvyko du esminiai lūžiai: vienas – mes vėl pamatėme, kad atgijo Rusijos grėsmė, antras – krito pasitikėjimas Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ir mes dabar esame revoliucinėje stadijoje, kurdami globalią karinę Europą, kurios anksčiau nebuvo. Taigi, lūžiai vyksta ir tikrai eina į gerąją pusę. Skaičiai mums irgi tai rodo.
Susiję straipsniai
– Skepsio yra labai daug, kad visa tai, kas vyksta, yra tik V.Putino vedžiojimas už nosies. Ne kartą galėjom įsitikinti, kad jis jokios taikos nesiekia. Tą patį sako ir E.Macronas. Kas rodo, kad jis nevedžioja mūsų už nosies?
– Taip, mes atsargumą išlaikome. Bet E.Macronas sako: 2022 m., kai Rusija įžengė į Ukrainą, ukrainiečiai parodė išskirtinę drąsą, mobilizavosi, priėmė taktinius sprendimus, ir nuo 2020 m. lapkričio iki šių dienų rusai tesugebėjo užimti 1 proc. Ukrainos teritorijos. Mes matome šitoje pasakytoje frazėje, kad tiek ukrainiečių, tiek europiečių investavimo dėka mes sugebėjome sustabdyti V.Putino invaziją.
Kitas dalykas, kuris viską atskleidžia – tai skaičiai iš fronto. Ukrainos prezidentas yra paskelbęs, kad yra apie 8800 Ukrainos karių ir šiuo metu veikia apie 600 tūkst. rusų karių. Mes matome, kad rusai su šitais pajėgumais neturi jokių galimybių padaryti ką nors daugiau, nei truputį kažkur laimėti teritorijos. Net negalime kalbėti apie tokius dalykus, kad jie staiga ims ir perlauš frontą, nuvažiuos iki Kijevo.
Iš 8800 ukrainiečių karių ne visi yra fronte – jie yra visoje teritorijoje, kažkas ilsisi, kažkas gynyboje. Gali būti, kad rusai ir turi 600 tūkst. karių fronte, o ukrainiečių gal fronte tik 300, tą žino tik ukrainiečių karo vadas O.Syrskis. Rusai turi persvarą, bet jie neturi tos kiekybinės persvaros, su kuria galėtų padaryti esminius lūžius. Taip, buvo prasiveržimas prie Pokrovsko – bet jis buvo smulkus, jei įsiveržė keli priešo kariai į teritoriją, tas nereiškia kažkokio prasiveržimo.
Klasikinis pavyzdys iš istorijos – Vokietijos armijos apsupimas prie Stalingrado, kur sakoma, kad vokiečių karių buvo 3300, o pralaužime dalyavo 1 mln. 100 sovietų karių, ir tai buvo tik pirmo žiedo padarymas. Antrame žiede sudalyvavo 1 mln. 700. Štai kokių karių skaičių reikia, kad kažką pralaužtų, apsuptų ir padarytų didelį lūžį. Dabartiniu atveju, jeigu pavyktų sukoncentruoti fronto linijoje 50 tūkst. karių ir prasiveržti, vėl būtų užimtos kažkokios teritorijos, bet nieko daugiau.
– Rusai suprato, kad yra rimtai įstrigę ir jokio persilaužimo nesugeba padaryti?
– Jie ne tik suprato, jie tą parodė ir mums visiems. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio – 1 proc. užimtos teritorijos. Galime kalbėti, ką norime, bet tai parodo visišką bejėgiškumą. Prancūzijos karininkai dažnai mini, kad Juodojoje jūroje rusai patyrė visišką fiasko. Laivyno nematyti. Virš fronto linijos rusų lėktuvai neskraido. Jie bombas leidžia iš toli. Ukrainiečiai tikrąja to žodžio prasme padarė stebuklą.
Žinoma, V.Putinu negalime pasitikėti. Visgi tai režimas, kuris pasaulyje yra tobuliausias pagal savo melagystes, šantažą, papirkinėjimus – visa tai perėjo iš Sovietų Sąjungos, su visomis KGB bazėmis. Tai tie patys žmonės, mes jais pasitikėti negalime, bet mes galime suprasti, į kur jie suka. Ir dabar mes jais netikime, bet mes laukiame.
Prancūzijos prezidentas labai aiškiai išdėstė 15 dienų svarbą: jis sakė, viską, ką kalbėjome Ovaliajame kabinete, perduosime ES parneriams, pradėsime saugumo garantijų rengimą. Per savaitę turi įvykti dvišalis susitikimas tarp V.Putino ir V.Zelenskio. Rugsėjį turi įvykti trišalis susitikimas, kuriame bus viskas užtvirtinta. Ir per šias 15 dienų mes pamatysime, ar V.Putinas blefuoja, ar ne.
Aš tikrai neneigiu, kad V.Putinas dar turi resursų. Rusijos gerovės fondai, kurie sudarė 150 mlrd., smuko iki 35 mlrd. Tokiais tempais liko metai laiko, kol tas fondas išseks. Šitas fondas mums parodo labai aiškia detalę: jiems neužtenka einamųjų lėšų. To, ką jie gauna iš naftos, dujų. Jie naudoja savo sukauptas lėšas. Tos lėšos sukauptos per 20 metų. Supraskime, kad juos spaudžia šitas reikalas. Gal jie gali pasiskolinti iš Kinijos. Bet labai didelės išlaidos. Jie ieško sprendimų. Ir mes, būdami labai atsargūs, likime optimistiški, suprasdami, kad fronte nieko padaryti jie negali.
– Supertiksliai kalbant, užkariautų teritorijų yra netgi ne 1 proc., o 0,96 proc. Papildomas užimtas kaimas rimto pokyčio nereiškia, tai daugiau naudojama propagandai.
– Kaip sako E.Macronas, Rusija tapo plėšrūnu, kuriam reikia maitintis. Jie negali sustoti. Pati sistema įsukta taip, kad jiems reikia ieškoti priešo, su kažkuo kariauti. Jeigu sustotų karas, iškyla trys detalės. Visų pirma, reikia demobilizuoti karius – tai labai sudėtingas procesas. Reikia karo ekonomiką paleisti atgal į civilinę.
– Apie 5 mln. Rusijos gyventojų per įmones įtraukta į karo ekonomiką.
– Ir su gerais atlyginimais. Atlyginimai buvo sukelti. Rusų kariuomenė yra pats geriausias darbdavys, ten atlyginimas siekia 2 tūkst. JAV dolerių. Visi šitie žmonės turės kažkur atsidurti.
Jeigu fronto linijos sustos, kaip yra dabar, tai labai didelis procesas. Sėdės aukšto rango karininkai prie smulkių žemėlapių ir braukys, derins. Kariai niekur neišsivaikšto, jie stovės fronto linijose. Atsitraukimas irgi vyksta sudėtingai, procedūra užtruks labai daug laiko. Mes matome, kad V.Putiną spaudžia laikas ir pinigai. Jis dar gali pakariauti, pasimaivyti. Jis kviečia V.Zelenskį į Maskvą, nors Prancūzijos prezidentas aiškiai pasakė, kad protingiausias pasirinkimas būtų Šveicarija, Ženeva. Bet viskas eina gera linkme.
– Tai, ką dabar matome, yra pabaigos pradžia link karo užbaigimo ir Rusijos raudonos meškos uždarymo?
– Tikrai einame į gerąją pusę. Kalbant apie saugumo garantijas, pagrindinė saugumo garantija yra Ukrainos kariuomenė. Ji įrodė savo drąsa, taktiniais sprendimais, kad sugeba gintis. E.Macronas sakė, kad atliko skaičiavimą, jog jeigu Ukrainos kariuomenė būtų tokiame pat lygyje, kaip dabar, rusai net nebūtų pajėgę įžengti į Ukrainą. Didžiausias Europos pralaimėjimas būtų, jeigu staiga būtų liepta tą kariuomenę sunaikinti. Mes to negalim leisti. Ukrainos karo pramonė taip pat jau įgavo pajėgumus – iki 50 proc. ginklų pagaminama vietoje.