„Šiandien Europa stovi su Lietuva. Lietuva yra fronto valstybė – susiduriate su Rusija Kaliningrade, turite sieną su Baltarusija, gyvenate geopolinio ir ekonominio spaudimo sąlygomis, susiduriate ir su karinėmis bei hibridinėmis grėsmėmis – Lietuva puikiai žino, kas yra nelegalios migracijos instrumentalizacija“, – kalbėjo U. von der Leyen.
EK pirmininkė nurodė girdėjusi, kad praėjusį mėnesį Lietuvos sieną su Baltarusija kirto du dronai.
„Noriu jus užtikrinti, kad kai yra testuojama Lietuva, tai testuojama visa Europa. Mes esame su jumis visais įmanomais būdais“, – pabrėžė ji.
EK pirmininkė nurodė, kad naujajame ilgalaikiame ES biudžete valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, bus numatytas papildomas finansavimas.
U. von der Leyen įvardijo, kad yra pasiūlyta tris kartus didinti išlaidas migracijos ir sienos apsaugai.
„Tai yra Europos interesas, kad čia turėtume sienos apsaugą, nes Europos sienos yra bendra atsakomybė. Lietuvos siena yra Europos siena“, – pabrėžė EK pirmininkė.
Taip pat ilguoju laikotarpiu siūloma skirti penkis kartus daugiau išlaidų investicijoms į gynybą, dešimt kartų daugiau – kariuomenės mobilumo priemonėms.
Tuo pačiu U. von der Leyen pripažino, kad Europa „negali laukti naujo biudžeto – turi veikti dabar“.
Todėl EK pirmininkė priminė apie Europos saugumo veiksmų programą (SAFE) – paskolų instrumentą, kuris numato 150 mlrd. eurų lengvatinėmis paskolomis gynybos priemonėms įsigyti.
U. von der Leyen įvardijo, kad jau 19 ES šalių kreipėsi dėl šių paskolų, tarp jų – ir Lietuva.
Lietuva kreipėsi dėl paskolos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad Lietuva iš šio instrumento sieks 8 mlrd. eurų paskolos gynybos reikmėms – anot šalies vadovo, šios investicijos sustiprintų nacionalinę gynybą, Baltijos gynybos liniją, taip pat leistų paremti Ukrainą.
„SAFE instrumentas šiuo metu yra ypatingai svarbus. Lietuva yra pateikusi paraišką 8 mlrd. eurų paskolai, iš jų 7 mlrd. eurų bus skirti mūsų nacionalinės divizijos įkūrimui ir vystymui iki 2030-ųjų, dar 1 mlrd. eurų bus skirti stiprinti mūsų sienos apsaugai, vystant Baltijos gynybos liniją kartu su mūsų kaimyne Lenkija“, – teigė G. Nausėda.
G.Nausėda spaudos konferencijos metu taip pat priminė du bepiločius orlaivius, kirtusius Lietuvos sieną, todėl dar kartą akcentavo, kad užduotis apsaugoti išorines Europos sienas yra ir skubi, ir ilgalaikė.
„Lietuva supranta, kad dabartinė situacija yra labai pavojinga ir labai trapi. Mes turime galėti aptikti neatpažintus bepiločius orlaivius, kurie retkarčiais kerta mūsų sieną, ir juos numušti, esant būtinybei“, – pabrėžė G.Nausėda.
Tuo metu U. von der Leyen dar pakartojo, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir 150 mlrd. eurų bendros vertės gynybos paskolų SAFE.
Į 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo gegužės pabaigos.
Anot Finansų ministerijos, iki lapkričio pabaigos Lietuva ir kitos šalys EK turės pateikti savo Gynybos investicijų planus.
Galutinė SAFE paskolų suma Lietuvai paaiškės su EK suderinus šį planą ir nuodugniai įvertinus Lietuvos numatomų finansuoti veiklų atitikimą SAFE reglamento nuostatoms.