Lietuvos kariuomenės tinklalaidėje R.Vaikšnoras atsakė į gyventojams pastaruoju metu dažniausiai kylančius klausimus – ko tikėtis „Zapad“ pratybų metu ir ką darytų Lietuvos kariuomenė, jeigu Rusijos ir Baltarusijos pajėgumai po pratybų pasiliktų prie Lietuvos sienų.
Taip pat kariuomenės vadas laidos metu aptarė antrąją „Gerberą“ Lietuvoje, kuo Baltarusijos veiksmai skyrėsi nuo pirmojo drono incidento, kodėl kariuomenė vienu metu tai matė, tai nebematė įskridusio drono, ir ką reiškė jo garsioji frazė, kad „gal išvis niekas neskrido“.
Ar Rusijos kariai gali likti prie sienų?
Vienas aktualiausių klausimų šalies gyventojams šiuo metu – ko galima tikėtis per bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“, kurių aktyvioji fazė planuojama rugsėjo 12–16 dienomis.
„Ir greičiausiai visus pajėgumus, kuriuos sugeba sugeneruoti, meta ten, kad užkamšytų savo skyles“, – pabrėžė R.Vaikšnoras.
Generolas įsitikinęs, kad ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos iki „Zapad“ pratybų nebus, o net jeigu ir būtų, Rusija greičiausiai nesugebėtų per tokį trumpą laiką atsigauti ir permesti daugiau pajėgumų arčiau NATO sienų.
„Nežiūrint į tai, organizuojame savo pratybas, kaip ir buvo suplanuota, ir nėra labai svarbu, ar jie savo „Zapad“ pratybas daro mažesnes, ar didesnes, nes mes turime labai aiškų savo kalendorių, karinio rengimo planą“, – kalbėjo generolas.
R.Vaikšnoras įvardijo, kad rugsėjo viduryje prasidėjus aktyviajai „Zapad“ pratybų fazei, Lietuva ir NATO sąjungininkės surengs savo pratybų atsaką – Baltijos jūros regione, ore, jūroje ir sausumoje iš viso treniruosis apie 20–40 tūkst. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos karių.
„O vėliau, spalį, jeigu, neduok Dieve, jie užsiliktų, tai mes pereiname į tokio daugiau mobilizacijos, rezervistų pašaukimo ir atsako į grėsmes fazę, ir žiūrėsime, kaip jie elgsis“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Ar Rusijos kariai po pratybų iš tiesų gali likti šalia Lietuvos sienų? Ar yra tokių indikacijų?
„Tai yra klasika. Beveik visi konfliktai ir prasideda tada, kai padaliniai yra aukščiausiame parengtumo taške. O būtent po pratybų jį ir pasiekia – ar tai būtų kinai, ar rusai, ar lietuviai“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis priminė, kad panašiai vyko ir prieš Gruzijos karą 2008 metais, kai prasisuko pratybos. Visgi, R.Vaikšnoras atkreipė dėmesį į karių skaičių, kurį šį kartą Rusija ketina pasitelkti pratybose.
„Žinome, kad šiandien sugeneruoti pajėgumai nėra labai dideli – apie 30 tūkst. bendrai per visą Vakarų kryptį, įskaitant Kaliningrado ir Maskvos karines apygardas. Tai nėra didžiausi skaičiai, kurie yra buvę.
Tačiau tai yra šiandien dienos duomenys. Tai bet kada gali pasikeisti. Žinant tiek Rusiją, tiek Baltarusiją, jie dažnai būna apsimelavę. Jie yra klastingi, žiaurūs, negailestingi. Gali įvairiai pasisukti. Todėl mūsų budrumas išlieka, bet tuo pačiu ir treniruojamės galimą atsaką – pradedant nuo provokacijų, hibridinių įvairių scenarijų, pražaidimų iki plataus masto, jeigu būtų jų ataka, puolimas į NATO šalį“, – paaiškino kariuomenės vadas.
Kas žinoma dėl į Lietuvą įskridusių dronų?
R.Vaikšnoras tinklalaidėje pakomentavo ir du dronų, liepos mėnesį įskridusių į Lietuvą, atvejus, ir į visuomenėje kilusį sąmyšį, kai kariuomenės vadas pareiškė, kad gal apskritai nebuvo jokio drono po to, kai dalis šalies gyventojų jį matė ir užfiksavo.
Anot kariuomenės vado, šalies gyventojai taip pasigavo šį jo pareiškimą, kad paskui niekas nebesiklausė, kai jis dar kelis kartus komunikavo, kad dronas toliau ieškomas.
R.Vaikšnoras aiškino, kad šalies gyventojai skaito tik antraštes ir todėl susidaro klaidinantį vaizdą, o prie viso to prisideda ir politikai, kurie, Vyriausybės atsistatydinimo batalijų fone eidami į eterį ir kalbėdami neparuoštus dalykus, anot jo, neprisidėjo prie teisingo atsako, visuomenės nuraminimo.
„Klaidų padarėme, pripažįstu, kad skubotai kitą kartą ištransliuojame neparuoštus dalykus. Turime priimti tai ir kaip gerą pamoką, ir kaip galimybę“, – teigė jis.
Kodėl dronas nebuvo numuštas?
R.Vaikšnoras pasakojo, kad ilgą laiką kariuomenė, kaip jai priklauso, fokusavosi į vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos, aptikimo, identifikavimo priemones, naikintuvus ir bombonešius.
Kariuomenės vadas taip pat paaiškino, kodėl kariuomenė visuomenei pranešė tai matantys, tai nematantys drono.
„Kas nėra su tuo susidūrę – tai yra kaip šešėlių žaismas ekrane, kaip echoskopija – tik specialistas gali pamatyti ir įvertinti, ar ten vaiko kojytė, ar rankytė, ir duoti analizę. Panašiai ir čia. Todėl turi būti sistemų sistema, daug priemonių“, – aiškino jis.
Anot kariuomenės vado, atitinkami pirkimai jau buvo suplanuoti, tačiau dabar pagreitinti: „Mūsų ginkluotės ir resursų agentūra ieško potencialių pardavėjų arba gamintojų, jeigu turi lentynoje, kad galėtume dar šiais metais pagreitintu būdu įsigyti“.
Kodėl dronas nebuvo numuštas?
R.Vaikšnoras vardijo aplinkybes, kurias jau ir anksčiau minėjo kariuomenės atstovai – taikos metas, egzistuoja labai daug apribojimų, kurie šiuo metu jau atitinkamai koreguojami. Tuo pačiu kariuomenės vadas pridėjo ir galimos žalos klausimą.
„Yra ir tas šalutinis poveikis, jeigu tu jį, tebūnie ir neginkluotą, be sprogmenų, numuši, bet jo nuolaužos, krintančios iš kilometro aukščio, dėl gravitacijos, kur pasiekia papildomus greičius, gali ne tik sužaloti, bet ir užmušti ką nors. Kas prisiims atsakomybę? Tada vėl visi šauks kitaip – tai kodėl numušėt?“ – kalbėjo kariuomenės vadas.
Visuomenėje kilo klausimų ir dėl to, kad dronas nukrito Gaižiūnų poligone. R.Vaikšnoras paaiškino, kad kariuomenė taikos metu poligonų nesaugo – saugomi tik kariniai objektai, kuriuose yra žmonės, įranga, technika.
Kariuomenės vadas taip pat nurodė, kad tyrimas dėl drono įskridimo į Lietuvą priežasčių vis dar vyksta, tačiau neatmetama, kad tai galėjo būti ir tam tikras Lietuvos testavimas.
„Aišku, palauksime išvadų, bet kodėl baltarusiai jo negaudė, nebandė perimti? Su pirmu (dronu – Lrytas) buvo labai aiškiai, vizualiai matoma, kaip sraigtasparniai vaikėsi po pusę Baltarusijos ir bandė (pašauti iš sraigtasparnio – Lrytas), kad tik jis neįskristų į Lietuvą ar Latviją, kad tik nesukeltų tarptautinio skandalo.
Žinome, kad Baltarusija dabar – tarp kūjo ir priekalo, nes A.Lukašenka – geras žaidėjas, visada bandydavo prisigretinti tiek prie Maskvos, tiek prie Europos Sąjungos, kad gautų pinigų ir naudos“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.
Tuo metu dėl antrojo į Lietuvą įskridusio drono jokių tokių indikacijų, kad baltarusiai būtų bandę jį gaudyti, nebuvo – tiesa, kariuomenės vadas neatmetė, kad galbūt jis Baltarusijos pareigūnų nebuvo aptiktas.