„ES vis dar yra daug skepsio apie tai (įšaldytą Rusijos turtą – ELTA). Net jeigu galime įtikinti dėl poreikio, kodėl reikia tai daryti, suprantame, kad spaudimas dėl biudžeto planavimo kitiems metams visiems yra didelis, visų vyriausybės kliba“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Diskusija yra sudėtinga, kai kurie mato daug pavojaus ženklų, daug rizikų. Mes sakome, kad rizikų nereikia vengti, reikia jas valdyti“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, Lietuva siūlo kelias galimas lėšų panaudojimo kryptis.
Susiję straipsniai
„Panaudoti tą turtą lygiai taip pat yra teisinga priemonė. Lietuva siūlo bent kelias kryptis, kaip tai galima padaryti: tiek garantijų forma, paskolų, kurios yra suteikiamos Ukrainai, galima įrašyti sąlygas dėl pareigos Rusijai išmokėti reparacijas už visa tai, kas buvo sugriauta Ukrainoje“, – tvirtino ministras.
„Žinome, kad tas skaičius jau yra viršijęs 600 mlrd. padarytos žalos Ukrainai. Tuos pinigus reikės gražinti ir mes turime turėti garantiją, kad Rusija tai padarys. Jeigu ne – mes panaudosime jos turtą“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, kurių didžioji dalis laikoma „Euroclear“ depozitoriume Belgijoje.
Rugpjūtį 1,6 mlrd. eurų iš šių lėšų buvo panaudotos Ukrainai remti.
Tai buvo jau trečias palūkanų iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto pervedimas po 2024 m. liepą ir 2025 m. balandį atliktų mokėjimų. Jį sudaro pajamos, gautos per pirmąjį šių metų pusmetį.
Pinigai gaunami iš turto, įšaldyto pagal ES sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.