Pasak šio komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, toks posėdis planuojamas rugsėjo mėnesį.
„Yra Teisės departamento išvada dėl galimo projekto prieštaravimo Konstitucijai. Komitetas niekada „nemarinuoja“ Teisės departamento pastabų. Nesvarbu, ar projektas įtrauktas į sesijos darbų programą, ar neįtrauktas, bet mes turime tą galima prieštaravimą apsvarstyti ir pasakyti savo verdiktą: prieštarauja ar neprieštarauja“, – Eltai sakė J. Sabatauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad, nustačius galimą prieštaravimą Konstitucijai, TTK turėtų pasiūlyti atnaujintą projekto variantą.
Susiję straipsniai
„Ten (Seimo statute – ELTA) yra pasakyta taip: jeigu TTK priima sprendimą, kad projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, tai pagrindinis komitetas, kuriame jis svarstomas, turi pateikti tokį variantą, kuris pašalina tą prieštaravimą. Šiuo atveju toks sutapimas, kad mūsų komitetas yra pagrindinis ir tuo pačiu tas komitetas, kuris turi pareigą apsvarstyti projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai. Jeigu TTK nutars, kad BK pataisos prieštarauja Konstitucijai, jis turi pasiūlyti tokį sprendimo variantą, kad prieštaravimo nebūtų“, – aiškino J. Sabatauskas.
Jis užtikrino, kad komitetas šią savo pareigą įvykdys, o kaip bus toliau su BK pataisomis – jis nesiėmė prognozuoti.
„Mes turime pareigą apsvarstyti Teisės departamento pastabą, o kaip ten toliau bus – tai jau yra Seimo reikalas“, – sakė J. Sabatauskas.
Birželio 30 d. Seimo TTK iš savo posėdžio darbotvarkės išbraukė su „čekiukų“ skandalu susijusias BK pataisas. Tokiam Seimo konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu, primena ELTA.
TTK nematė poreikio svarstyti, kaip buvo planuota, patobulintą BK versiją, kadangi šis klausimas išbrauktas iš pavasario sesijos paskutinio plenarinio posėdžio darbotvarkės.
TTK ketino spręsti, ar BK pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Tokią grėsmę įžvelgė projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pasak Seimo teisininkų, savo turiniu patobulintas BK variantas yra kardinaliai priešingas pirminėje iniciatyvoje numatytiems tikslams.
Cituodami 2019 m. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Seimo teisininkai pažymi, kad valstybė turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais yra padaroma, anot jų, ir didelė neturtinė žala.
Taigi, patobulintas BK pataisų variantas, anot Teisės departamento, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad „valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstituciniam valstybės tarnybos skaidrumo principui“.
Priėmus pasiūlytas pataisas, anot teisininkų, bus sukuriamos ir teisės taikymo problemos, iškraipoma BK Specialiosios dalies normų sistema. Tai, kad didelės neturtinės žalos požymis BK straipsniuose pagal savo pavojingumą bus traktuojamas skirtingai, jų nuomone, neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.
Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.
Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.