Už tai, kad būtų padaryta pertrauka, antradienį balsavo 7 komiteto nariai.
Beje, tai buvo kompromisinis sprendimas, nes Seimo nariai konservatoriai Jurgis Razma, Giedrė Balčytytė siūlė visiškai atsisakyti šio aistras keliančio dokumento.
„Atkreipsiu dėmesį, kad ką tik paskirtoji premjerė Inga Ruginienė labai aiškiai pasakė, kad šis projektas toliau nebus svarstomas. Apeliuočiau ir į valdančiuosius, kviesčiau nekompromituoti premjerės, kad jos žodis nieko nereiškia.
Manau, kad nėra jokios būtinybės tą projektą svarstyti. Suprantu, jeigu jis būtų Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje, tada sakytume, kad yra komitetui pareiga padaryti reikiamus sprendimus. Dabar jo darbotvarkėje nėra, todėl nėra formalių priežasčių jį būtinai svarstyti. Kviečiu gerbti premjerės žodį ir BK pataisas išbraukti“, – ragino J. Razma.
Nesvarstyti šio projekto kvietė ir G. Balčytytė.
„Jei yra nauji projektai, jie turėtų būti registruojami“, – sakė ji komiteto posėdyje.
Nepradėti rudens sesijos nuo tokių dokumentų taip pat ragino parlamentarė Agnė Širinskienė. Ji pastebėjo, kad nėra numatyta aiškių terminų, iki kada komitetas turi apsvarstyti Teisės departamento išvadą.
„Ta pertrauka būtų laiku ir vietoje“, – sakė ji.
„Pertrauka tikrai čia nepamaišys, nereikalingų aistrų ir neteisingų vertinimų išvengtume, o sekantį kartą pratęstume svarstymą“, – teigė Raimondas Šukys.
Seimo narys Vitalijus Gailius siūlė atidėti BK pataisų svarstymą tol, kol pradės darbą naujoji valdančioji dauguma bei bus aiški komitetų sudėtis. Jo teigimu, reikėtų atsiklausti ir frakcijų nuomonių šiuo klausimu.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo, kad TTK turi pareigą apsvarstyti projektą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai ir pateikti savo išvadą.
„Abejonės yra pasėtos, mes turime patvirtinti arba paneigti teisininkų išvadas. Galime padaryti savaitės pertrauką“, – sutiko TTK pirmininkas.
Pritardamas pertraukai parlamentaras Ignas Vėgėlė išreiškė viltį, kad kitą savaitę komitetas pagaliau priims sprendimą dėl projekto.
Įžvelgus BK pataisų galimą prieštaravimą Konstitucijai, TTK turėtų pasiūlyti atnaujintą jų variantą, kuris atitiktų konstitucines normas.
Seimo teisininkų nuomone, projektas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, skelbiančioms, kad „valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstituciniam valstybės tarnybos skaidrumo principui“.
Cituodami Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus, Seimo teisininkai pažymi, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras.
„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, primena ELTA.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala, tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokos.