Praėjusią savaitę Lietuvos viešąją erdvę sudrebino žinia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina stabdyti paramą su Rusija besiribojančioms Europoms valstybėms, tarp jų – ir Baltijos šalims.

Kol Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Prezidentūros atstovai suskubo raminti, kad oficialaus sprendimo dar nėra, o ir galimai prarandama suma reikšmingai Lietuvos „nenuskriaus“, dalis Seimo opozicijos situaciją nupiešė itin dramatiškai – esą šis JAV žingsnis kainuos Lietuvai labai brangiai ir ne tik materialia prasme, o krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę už neperkalbėtą Vašingtoną ragino trauktis.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kaip iki šiol veikė JAV parama Europos šalims ir Lietuvai, kam šios lėšos buvo naudojamos ir kaip jos dabar bus pakeičiamos, ar galėjo Lietuvos politikai turėti įtakos Vašingtono sprendimui, ar pradėti D.Trumpo sprendimai kelia pavojų JAV kariams Lietuvoje ir kaip tokį žingsnį sutiks Rusija.

Kas įvyko?

[[ge:lrytas:lrytas:39347508]]

Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pasakojo, kad JAV administracija pavasarį nusprendė peržiūrėti savo skiriamą paramos paketą visoms šalims, o prieš dvi savaites Europos šalys esą buvo informuotos, kad nuo kitų metų ši finansinė paramos eilutė bus nunulinta visoms Europos šalims.

Lietuva JAV paramą pradėjo gauti dar pirmaisiais nepriklausomybės metais – tuo metu paramos suma sudarė kelis milijonus dolerių, vėliau nuosekliai augo, ir reikšmingai padidėjo po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

[[ge:lrytas:lrytas:39408504]][[ge:lrytas:lrytas:39389279]][[ge:lrytas:lrytas:39389083]]

2020 metais JAV pradėjo Baltijos saugumo iniciatyvos (BSI) programą, pagal kurią Baltijos šalys kasmet gauna virš 200 mln. dolerių paramos.

Lietuva už šias iš JAV gautas lėšas pirkdavo JAV gaminamą įrangą, jos detales, amuniciją, mokymų kursus, atnaujindavo programinę įrangą, įsigydavo kariuomenei reikalingų medicinos priemonių.

Ir iš šios būsimos paramos Lietuva jau buvo suplanavusi tam tikrų pirkimų – dalis iš jų, V.Urbelio teigimu, turės būti tęsiami, kaip JAV amerikietiškos programinės įrangos atnaujinimas, nes tam alternatyvų nėra, kitus įsigijimus, anot jo, bus galima įgyvendinti ir vėliau.

Kas iš tiesų stabdoma?

„Reikia priminti tai, kad 333 programa yra tik viena iš JAV paramos tiekimo šaltinių, yra ir kitos programos, kurios eina per valstybės departamentą – ta pati „JAV užsienio karinio finansavimo programa (FMF), kuri eina pagal kitą įstatymo dalį. Tokių bendradarbiavimo programų su amerikiečiais mes turime, bet akivaizdu, kad 333 mums yra vienas svarbiausių finansavimo šaltinių“, – praėjusį penktadienį pristatydamas galimus pokyčius kalbėjo V.Urbelis.

KAM gynybos politikos direktoriaus paminėtas „333“ – tai yra JAV Gynybos departamentui priklausančios Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros teisės akto straipsnis, pagal kurį ši įgauna įgaliojimus vystyti saugumo bendradarbiavimo programas su užsienio valstybėmis, arba, kitaip tariant – skirti finansavimą užsienio valstybių pajėgoms.

Šiame straipsnyje numatoma, kad JAV fianansine parama gali padėti užsienio šalims siekti įvairiausių tikslų – nuo kovos su terorizmu iki kibernetinio saugumo.

Turėdama šiuos įgaliojimus, agentūra steigia įvarias progamas, viena iš jų – Baltijos saugumo iniciatyva (BSI).

Ką realiai Lietuvai reiškia tokia netektis?

Pagal Baltijos saugumo iniciatyvą (BSI) Lietuvai vidutiniškai tekdavo apie 70 mln. dolerių (apie 60 mln. eurų) per metus. Palyginimui, šiemet Lietuvos gynybos biudžetas yra daugiau nei 2,5 mlrd. eurų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad pati didžiausia šios programos vertė Lietuvai buvo ne pačios lėšos, bet ryšiai, kuriuos Lietuva per šią programą turėjo su JAV.

„Finansiškai tai nėra tokie pinigai, kurių praradimas kažką labai iš esmės pakeistų – mes galime kompensuoti tuos pinigus augant mūsų bendram biudžetui. Tai labiausiai kenkia nusistovėjusiam bendradarbiavimui su amerikiečių pajėgomis, kurios užtikrindavo atskirų mūsų pajėgų apmokymus, žymiai sklandesnį bendradarbiavimą“, – pasakojo jis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad lėšos, kurias per šią programą gaudavo Lietuva, ir būdavo išleidžiamos Amerikoje – arba perkant JAV įrangą ir technologijas, kurios vėliau diegiamos mūsų sistemose, arba mokant už tam tikras amerikiečių teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, tam tikrų Lietuvos karių apmokymai.

[[ge:lrytas:lrytas:39440403]]

„Šie pinigai didžiausią vertę teikė per pakankamai tvirtą saitų su amerikiečių pajėgomis užtikrinimą. Kadangi skiriama iš paties JAV gynybos departamento biudžeto, tai natūraliai žymiai lengviau padeda užsitikrinti tų pačių JAV karinių pajėgų sklandesnį įsitraukimą į, pavyzdžiui, apmokymus.

Tai yra papildomas JAV dėmesio mums palaikymas, nes kai tai jau yra JAV gynybos departamento biudžete, natūraliai įsijungia visas mechanizmas, visa karinė sistema“, – įvertino jis.

Ar yra galimybių, kad Kongresas paramą dar išgelbėtų?

Sprendimas dėl JAV paramos mažinimo Europos šalims dar nėra oficialus, nes programai skirtas išlaidas tvirtina JAV Kongresas – tiesa, D.Trumpo administracija nepaprašė papildomo finansavimo jos vykdymui.

T.Janeliūno vertinimu, galimybė, kad JAV Kongresas vis dėlto šią programą pratęstų, nėra didelė. Politologas nurodė, kad Atstovų rūmai jau patvirtino Gynybos departamento biudžetą be paramos Europos valstybėms, ir tik Senato Biudžeto komitetas yra pasiūlęs šią paramą išlaikyti.

„Kai nesutampa projektai, ateinantys iš Atstovų rūmų ir Senato, reikia bendros abiejų rūmų atstovų komisijos arba konferencijos tam, kad būtų suderintas bendras galutinis projektas. Ir čia bus matyti, kiek D.Trumpo administracija yra pajėgi daryti spaudimą Kongresui.

Atstovų rūmai žymiai labiau nusiteikę klausyti Pentagono ir Baltųjų rūmų pageidavimų – manau, kad jie bus linkę paremti vadinamąjį D.Trumpo variantą, kuriame nėra jokios paramos Europos valstybėms“, – įvertino politologas.

T.Janeliūnas abejojo, kad Senato atstovams užtektų ryžto tai pakeisti.

„Net jeigu ta parama būtų užfiksuota šiame galutiniame biudžeto variante, tai reiškia savotiškas viršutines lubas – įgyvendinimo metu jos gali pasikeisti ir gali būti visai kitaip interpretuojamos“, – neatmetė jis.

Nors, kaip svarstė T.Janeliūnas, Baltijos šalys galėtų sulaukti kokios nors simbolinės paramos iš Senato, tam koją pakišti galėtų bendras D.Trumpo administracijos nusiteikimas ir pagrindinis principas, kurį bandoma įtvirtinti šios programos stabdymu.

[[ge:lrytas:lrytas:39440408]]

„Kad Europa turėtų rūpintis savo saugumu pati, savarankiškai, kad Europa turėtų finansuoti paramą Ukrainai, o ne amerikiečiai, ir tai yra bazinis, principinis sprendimas, kuris nepriklauso nuo kokių nors konkrečių pinigų, nes pinigai šiuo atveju nėra labai dideli ir kažką lemiantys. Tai yra principinė pozicija, ir manau, kad Pentagonas su ta principine pozicija eina pakankamai kietai, ir ginčysis su Senato atstovais taip pat pakankamai kietai“, – spėjo T.Janeliūnas.

Ar JAV karių Lietuvoje perdislokavimas – kitas žingsnis?

Jeigu principinė D.Trumpo administracijos pozicija – Europos saugumą palikti pačiai Europai, tai ar kitas JAV žingsnis galėtų būti amerikiečių karių perdislokavimas iš Europos, tuo pačiu – ir iš Lietuvos?

T.Janeliūno manymu, Pentagonas tikrai rengia planus, kaip perkelti dalį amerikiečių karių iš Europos, tačiau kaip toks planas galėtų paliesti Lietuvą – neaišku.

„Mes nesame visų tų sprendimų centre. Galime galvoti egocentriškai, kad čia mes esame svarbiausi, bet taip tikrai nėra. Amerikiečiai visų pirma žiūri į Europą bendrai pagal savo strateginius interesus, ir tada, jau antruoju žvilgsniu, žiūri praktiškai pagal galimus finansinius kaštus ir logistinius pokyčius“, – kalbėjo politologas.

D.Trumpas jau buvo pareiškęs, kad neketina išvesti JAV karių iš Lenkijos – net užsiminė, kad galėtų didinti jų skaičių. Tad T.Janeliūnas neatmetė, kad dalis JAV karių galėtų būti perkelti, pavyzdžiui, iš Vokietijos į Lenkiją.

Ar Lietuva bus traktuojama panašiai, kaip Lenkija, ir galėtume būti savotiškai „neliečiami“ – kol kas nėra jokių garantijų.

Ar šių pokyčių buvo galima išvengti ir ar bus galima ateityje?

Opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovas Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau kelis mėnesius žinojo apie tai, kad JAV ketina nutraukti BSI, tačiau apie tokią grėsmę neinformavo Seimo narių – anot jo, jeigu ministerija būtų laiku informavusi, tokio Pentagono sprendimo būtų buvę galima išvengti.

„Būtina labai argumentuotai, labai pagarbiai ir išmintingai parodyti Vašingtonui stuburą ir nebijoti pasakyti Vašingtonui „ne“ – paaiškinant, kodėl Vašingtono sprendimai gali būti klaidingi.

Jūs laiku nepasakėte šito magiško žodžio, kaip ir tiesos visai Lietuvai apie susidariusią situaciją, ir dabar ši klaida gali kainuoti mums visiems labai brangiai ne tik materialia prasme (tai ne televizorius ar „čekučiai“, tai milijonai labai specifinės ginkluotės, patirties, išsilavinimo ir kontaktų JAV, kurių nenusipirksi nei Lietuvoje, nei Europoje), bet ir ilgalaike strategine, geopolitine žala Lietuvai.

[[ge:lrytas:lrytas:39440406]]

Garbingi kariai, padarę tokią žalą savo Tėvynei, atsistatydintų, tačiau jūs gi ne tokia, jūs ir toliau laikysitės įsikibusi savo kėdės ir sakysite visiems, kad jūs nekalta“, – savo feisbuko paskyroje rašė Ž.Pavilionis.

Visgi, T.Janeliūnas įsitikinęs, kad Seimo nariai, keldami dramą kolegoms JAV arba bandydami išsišokti, galėtų sukurti tik dar daugiau problemų.

„Turbūt tiesa yra ta, kad šiuo metu mes turime labai nedidelį poveikį Baltiesiems rūmams ir tiems žmonėms, kurie vykdo tiesioginius nurodymus Pentagone, ateinančius iš Baltųjų rūmų. Skirtingai nuo Lenkijos prezidento, mes neturime galimybės tiesiogiai susitikti su D.Trumpu ir gauti jo tiesioginį pažadą, ir tai labai aiškiai nusako mūsų įtakos ribas“, – įvertino T.Janeliūnas.

Anot jo, Lietuvos Seimo nariai gali susitikinėti su Senato ar Atstovų rūmų nariais, gali išdėstyti Lietuvos argumentus ir net gauti pritarimą, tačiau dabartinėje JAV politinėje sistemoje ne Senatas ir ne visas Kongresas yra galios centras, bet Baltieji rūmai, o Lietuva juose įtakos neturi.

„Todėl mūsų bandymai kaip nors per aplink kažką daryti yra gana tuščias energijos švaistymas. Žinoma, stengtis gal ir verta, bet persistengti ir iš to daryti labai didelę dramą, rodant įsižeidimą arba pasipiktinimą tuo tikrai neverta.

Nes tai mums gali sukelti ir reputacinės žalos, kai ir tie patys palankiai nusiteikę Kongreso nariai pradės į mus žiūrėti kaip į savotiškai įsižeidusius vaikus, nesuprantant, kodėl mums ta parama taip baisiai svarbi – ar iš tiesų tie 70 mln. dolerių, skiriami Lietuvai, yra verti tokių dramų ir išsišokimų, kuriuos kai kurie mūsų Seimo nariai yra linkę rodyti“, – įvertino T.Janeliūnas.

Kokią žinutę gauna Rusija?

Tiesa, T.Janeliūnas pripažino, jog signalas, kurį šiuo paramos Baltijos šalims nutraukimu JAV siunčia Rusijai, neramina.

Rusija, anot jo, jau seniai mato pokyčius, ateinančius iš Baltųjų rūmų, ypač Ukrainos klausimo.

„Bet tai patvirtina bendrą JAV poziciją – taip, amerikiečiai yra linkę trauktis iš Europos, ir tą jie linkę daryti ne tik žodžiais, bet ir praktiniais veiksmais.

Paramos stabdymas Europos šalims yra pirmas konkretus praktinis veiksmas, atitinkantis jau mėnesių mėnesius išsakomus žodžius. Rusiją tai turėtų pradžiuginti, nes kuo mažiau amerikiečių dėmesio Europai, tuo Rusijai yra lengviau kvėpuoti ir galbūt ruoštis net ir kitoms karinėms agresijoms“, – kalbėjo politologas.

Nuo raginimo trauktis iki prašymų nedramatizuoti: ką JAV sprendimas reiškia Lietuvai?