Vyriausybė sukasi į kitą pusę: dėl santykių su Kinija – esminiai pokyčiai

„Sieksime atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse“, – akcentuojama XX-osios Vyriausybės programoje.

Iki G. Palucko atsistatydinimo veikusi XIX-oji Vyriausybė savo programoje Kiniją buvo įvardijusi iššūkiu Lietuvai, o Pekino strateginę partnerystę su Rusija vadino grėsme.

„Sieksime vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją. Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO valstybių narių pozicija dėl Kinijos“, – rašyta XIX-osios Vyriausybės programoje.

Tuo metu Rusija paskelbtoje programoje vis dar laikoma rimta grėsme Lietuvai ir regionui. Taip pat teigiama, kad nėra požymių, jog trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu keistųsi Maskvos ir jos bendrininkų vykdoma agresyvi politika prieš kaimynines šalis.

„Mūsų interesas yra demokratiška ir kaimynams grėsmės nekelianti Rusija, tačiau artimiausiu metu, kol ji tęsia brutalų karą prieš Ukrainą, vykdo sunkius nusikaltimus prieš jos civilius gyventojus ir neteisėtą Ukrainos regionų aneksiją, santykiai su dabartinėmis Rusijos valdžios institucijomis yra neįmanomi“, – rašoma programoje.

Todėl, akcentuoja naujoji Vyriausybė, priešišką veiklą bus siekiama atgrasyti ne tik kariniais pajėgumais, bet ir kitomis priemonėmis.

„Ne tik kariniais pajėgumais, bet ir kitomis priemonėmis ekonomikos, informacijos, kritinės infrastruktūros srityse sieksime atgrasyti priešišką veiklą“, – tvirtinama programoje.

„Lietuva rūpinsis visuomenių atsparumo stiprinimu Ukrainoje, Moldovoje, kitose nuo Rusijos priešiškos veiklos kenčiančiose valstybėse“, – priduriama naujosios Vyriausybės įsipareigojimuose.

XX-asis Ministrų kabinetas taip pat žada siekti, kad įšaldytas Rusijos valstybinis turtas būtų naudojamas Ukrainai atstatyti pagal ES ir tarptautinę teisę.

„Sieksime, kad ES, NATO valstybių narių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų ilgalaikius Europos saugumo interesus“, – rašoma programoje.

Programoje taip pat teigiama, kad demokratinė ir laisva Baltarusija yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų.

„Toliau sieksime demokratinių rinkimų Baltarusijoje, kuriuos stebėtų tarptautinės bendruomenės atstovai, spausime režimą, kad būtų išleisti į laisvę politiniai kaliniai, nutraukti kankinimai, kad politiniams kaliniams būtų prieinama medicinos pagalba, o politinius kalinius gynusiems advokatams būtų atkurtos licencijos ir užtikrintas realus teisinis atstovavimas piliečiams“, – rašoma XX-osios Vyriausybės įsipareigojimuose.

Programoje pažymima, kad dabartinis autoritarinis Minsko režimas kelia geopolitinius iššūkius Lietuvai, o nuolatinę grėsmę kelia nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatavimas.

„Išlaikysime nesaugios Astravo AE klausimą ES politinėje darbotvarkėje dėl jos uždarymo neišsprendus visų aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemų“, – pažymi naujoji Vyriausybė.

„Taip pat sieksime Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotą migrantų įvežimą, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidusį tarptautinę teisę. Stiprinsime kovos su nelegalia migracija priemones“, – priduriama programoje.

ELTA primena, kad Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres. Paskirtoji Vyriausybės vadovė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.

Šalies vadovas jau susitiko su dalimi kandidatų į naująją Vyriausybę.

Pagal naujai sudarytą valdančiosios koalicijos sutartį, daugumą Seime sudarys socialdemokratai, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, naujoji koalicija turės 82 mandatus.