Pradėdama savo kreipimąsi į parlamentarus I.Ruginienė tikino, kad pristatoma programa užtikrins darbų tęstinumą, stabilumą ir visų valstybės grandžių sutelktą veikimą.
„Mano tikslas yra grąžinti valstybei stabilumą, telkti politinę bendruomenę ir visuomenę spręsti svarbiausius iššūkius ir pasirūpinti, kad 19-osios Vyriausybės pradėti darbai būtų sėkmingai tęsiami.
Būtent šiam tikslui ir buvo rašoma ši programa – buvo siekiama išryškinti naujosios valdančiosios koalicijos įsipareigojimus Lietuvos žmonėms, atsižvelgiant į jau padarytus darbus ir pasiektus rezultatus.
Todėl vertinant šią programą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas joje yra, bet ir į tai, ko čia nebėra“, – aiškino I.Ruginienė.
Paskirtoji premjerė atkreipė dėmesį, kad programoje nebėra ir įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai iki 3,5 proc., nes šis skaičius jau yra pasiektas ir pranoktas – dabar gynybai išleidžiama 4 proc. nuo BVP, o vėliau valstybė yra įsipareigojusi išleisti iki 6 proc. BVP.
Susiję straipsniai
„Tiek daug pasiekti kai kurioms kitoms valdžioms nepavyko ir per visą kadenciją. Tai yra istoriniai sprendimai, kurių laukė Lietuvos žmonės. Todėl noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo. Ačiū Jums“, – kalbėjo ji.
I.Ruginienė nurodė, kad Vyriausybė įsipareigoja tęsti 19-osios Vyriausybės tikslą – grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu.
„Gyvename iššūkių kupinu laikotarpiu: Rusijos agresija ir sudėtinga geopolitinė situacija, iki pamatų sudrebinta tarptautinė tvarka, gilėjanti klimato krizė, neprognozuojama dirbtinio intelekto plėtra, nevaržomai auganti didžiųjų pasaulinių bendrovių įtaka, pasaulyje plintančių ligų grėsmė, blogėjanti demografinė situacija, nuolat brangstantis pragyvenimas.
Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos žmonių išreikšta politinė valia, nedviprasmiškai signalizuojanti politinio atsinaujinimo lūkestį, yra neginčijamas įpareigojimas ir imperatyvas naujai Vyriausybei išmintingai ir efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius, toliau tvirtinti ir puoselėti mūsų bendrus namus – Lietuvą“, – kalbėjo ji.
I.Ruginienė akcentavo saugumo klausimą kaip vieną svarbiausių šios Vyriausybės programos tikslų, tuo pačiu pabrėžė, kad saugumas – ir tvirtas socialinis pagrindas.
„Turime pažaboti nelygybę, viešosios paslaugos turi būti prieinamos visiems. O taip pat ir viešasis saugumas turi būti užtikrintas. Mes būsime saugūs tik tada, kai daugiau žmonių pasitikės mūsų valstybe, nesijaus atstumti ar nustumti į paraštes“, – aiškino ji.
Įvardijo esminius punktus
I.Ruginienė taip pat išskyrė 14 pagrindinių dvidešimtosios Vyriausybės veiklos krypčių:
1. Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių. Užtikrinsime gynybos finansavimą, atitinkantį Lietuvos kariuomenės karinį patarimo poreikį bei reikiamą Šalies gynybą garantuojantį nekarinių sektorių finansavimą.
2. Auginsime Lietuvos ekonomiką. Skatinsime nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje. Gerinsime šalies investicinį klimatą.
3. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Užtikrinsime grįžtančių iš užsienio Lietuvos piliečių reintegraciją Tėvynėje.
4. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas. Užtikrinsime viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę.
5. Užtikrinsime lygias galimybes gauti kokybišką švietimą.
6. Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Didinsime valstybės įnašą į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Stabdysime sveikatos paslaugų privatizavimo procesą, užtikrinsime deramą jų tinklą regionuose.
7. Gerinsime kelių būklę visoje Lietuvoje. Skubiai ieškosime lėšų įsteigto Kelių fondo finansavimui užtikrinti.
8. Investuosime į tvarią energetiką. Sieksime konkurencingos šildymo kainos visiems.
9. Stiprinsime viešąją tvarką. Didinsime teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuosime į jų darbo sąlygas bei kvalifikaciją.
10. Kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį.
11. Tausosime aplinką ir jos išteklius.
12. Puoselėsime atvirą, demokratinę visuomenę ir pilietinę tapatybę.
13. Stiprinsime regionus ir savivaldą.
14. Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką.
Apipylė klausimais
Po Vyriausybės programos pristatymo klausimų I.Ruginienei turėjo ir parlamento kolegos.
Liberalas Simonas Gentvilas paskirtajai premjerei priminė ministerijose pastaruoju metu vykusius nesusipratimus, susijusius su „Nemuno aušros“ lyderiu R.Žemaitaičiu.
„Čia aš užklausiu jūsų nuo Igno Hofmano. Ką jūs darysite, kad valstybinių įmonių Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje bei Energetikos ministerijoje, kuri priklauso „Nemuno aušrai“ neužvaldytų Remigijus Žemaitaitis taip, kaip jis stengėsi užvaldyti Žemės ūkio ministeriją? (...)
Ką jūs darysite, kad R.Žemaitaitis nevaldytų tiesiogiai ir neprikištų saulyčių į valstybines įmones?“ – klausė S.Gentvilas.
„R.Žemaitaitį apibūdinote kaip kažkokį virusą, kuris staiga ateis ir viską sugriaus. Aš tai taip nevadinčiau. Kaip bebūtų, tam tikrus strateginius sprendimus priima visa Vyriausybė, tai, man atrodo, tas kolektyvinis balsas tikrai suveiks“, – patikino I.Ruginienė.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė savo ruožtu kreipėsi į Ritą Tamašunienę, kuri paskirta vadovauti Teisingumo ministerijai.
Politikė domėjosi, kaip ruošiamasi įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės klausimo. Socialdemokratės klausimą palydėjo ir keli plojimai.
„Tikriausiai jūs matėte ir koalicijos sutartį, pasirašinėjote ir aktyviai dalyvavote kaip didžiausios frakcijos narė, tame procese. Yra prie koalicinės sutarties atskiras nutarimas, kalbantis taip pat apie jūsų keliamą klausimą dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
Be abejo, Konstitucinis Teismas ir jo sprendimas yra gerbtinas, mes paieškokime, padarykime tam tikrus žingsnius, ir tie žingsniai galimi, mano vertinimu – tiek antra Civilinio kodekso knyga, tiek penktoji knyga.
Yra kolegų Seimo narių pasiūlymai dėl Artimo ryšio įstatymo, Civilinio kodekso tam tikrų pakeitimų, ir tie svarbūs klausimai, kurie nėra sureguliuoti, (...) juos galima sureguliuoti teisinėmis priemonėmis per tam tikrus teisės aktus“, – atsakė R.Tamašunienė.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas naujosios Vyriausybės teiravosi apie pinigus.
„Gerbiama premjere, tai apie kaštus ir naudą. Kai derybų procese dėl valdančiosios daugumos atėjo valstiečių frakcija su 41 pageidavimu, ką norėtų matyti programoje, jūs, socialdemokratai, paskaičiavote, kad tai kainuos beveik milijardą eurų.
Dabar jūs parengėte šitą koalicijos sutartį ir Vyriausybės programą, ten yra labai daug pažadų, tai prašome pasakyti – kaip valstiečių per dieną paskaičiavote, kad tai milijardą eurų kaštuos, tai kiek kainuos jūsų programoje įrašytų dalykų finansavimas?“ – klausė E.Gentvilas.
Visgi į šį klausimą trumpokai atsakė ne paskirtoji premjerė, o paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitekūnas.
„Galiu atsakyti taip, kad yra koalicinės Vyriausybės sutartis ir joje, ketvirtame punkte, yra nuostata, kad susitariančios šalys įsipareigoja laikytis fiskalinės drausmės, tad visos programinės nuostatos bus įgyvendinamos pagal prioritetą atsižvelgiant į tai, kad būtų išlaikyta fiskalinė drausmė“, – nurodė K.Vaitiekūnas.
Kandi pastaba
Tuo metu demokratų atstovė Agnė Širinskienė paskirtosios premjerės klausė apie „pažadus, kurie buvo žarstomi programos rengimo metu“.
„Jūs jau ir „Ignitį“ delistingavote, matyt, nes programoje nė žodžio apie tai nėra ir dėl to negalės atsirasti ir programos įgyvendinimo priemonių plane. Jūs jau įvedėte ir keturių dienų darbo savaitę, ko nelabai matosi pačioje programoje, ir vėl negalės atsirasti priemonių plane. Ir jūs įsirašėte, kad nebus įvedami nauji mokesčiai, bet jau dabar sakote, kad bus išimtis ir bus greičiausiai bus grįžta prie bankų mokesčio“, – vardijo A.Širinskienė.
Politikė paprašė I.Ruginienės aiškiai atsakyti, ar bus didinami įvedami mokesčiai, ar ne.
„Ir būtų smagu, kad finansų ministras nesufleruotų kaip pradinukei premjerei ir nestatytų į tikrai labai negražią situaciją. Tikiu, kad premjerė pati žino ir be suflerio būdelės iš jūsų pusės“, – pridūrė ji.
I.Ruginienė sarkastiškai pastebėjo, kad A.Širinskienė – „kaip visada žaisminga“.
„Visada smagu iš jūsų gauti klausimus, nes tas toks žaismingumo kontekstas šiek tiek praskraidina įtemptą atmosferą“, – atsakė I.Ruginienė.
Paskirtoji premjerė padėkojo, kad A.Širinskienė įvertino idėją dėl keturių dienų darbo savaitės ir tikino, jog normalu, kad tam tikros politinės kryptys ir idėjos nenugulė į programą, nes Vyriausybė turės tik trejus metus, tad į programą buvo sudėti tik patys didžiausi prioritetai.
„Jeigu neįdėjome į programą tam tikrų elementų, nereiškia, kad negalėsime jų daryti, ir programa jokiu būdu nesuriša rankų“, – aiškino ji.
Tuo pačiu I.Ruginienė atsakė, kad nauji mokesčiai tikrai nebus įvedami, tačiau „lygiai taip pat negalime ignoruoti RFF plano ir ES įsipareigojimų“.
„Jie yra užprogramuoti, ir, nori nenori, mes tuos įsipareigojimus turėsime įvykdyti“, – atsakė I.Ruginienė.
Užkliuvo pasisakymas dėl dronų
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, užduodamas klausimą I.Ruginienei, taip pat pabaksnojo ir į krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, leisdamas suprasti, kad gynybos srityje prioritetai sudėlioti ne visai tinkamai.
„Ką tik teko komentuoti jūsų pasisakymą, kad dronų ataka prieš Lenkiją nekelia grėsmės Lietuvai. Tikiuosi, kad tai buvo nesusipratimas, galite netgi galbūt truputėlį pasikalbėti ir su šalia esančiu Kęstučiu Budriu.
Bet aš norėčiau sureaguoti į jūsų vieną teiginį. Kai kalbate apie tai, kad jūs darote daugiau ir efektyviau, paklauskit savo krašto apsaugos ministrės, kiek per šituos devynis mėnesius buvo naujų sutarčių dėl naujų oro gynybos sistemų – artimojo, vidutinio ar kokio nors kitokio nuotolio.
Nepalikite visko ekspertams – jūs, kaip ministrė pirmininkė, turite ir ministrams duoti uždavinius. Nes ką aš girdžiu dabar – mes turime tik kontraktą dėl trijų transportinių lėktuvų už 700 milijonų, ir tai nėra prioritetai. Oro gynyba yra prioritetas. Paklauskit, kiek naujų kontraktų per devynis mėnesius yra padaryta, ir sužinosit, kad nei vieno“, – griežtokai paragino L.Kasčiūnas.
I.Ruginienė patikino – paklaus.
„Bet dabar dėl grėsmių ir to, kas atsitiko Lenkijoje. Tai nereikia išversti mano žodžių visiškai kita linkme. Tai, kas atsitiko Lenkijoje, kelia grėsmę visai Europai, ne tik Lietuvai, ir mes tai puikiai suprantame.
Aš noriu tik patikinti, kad šiai dienai tarnybos yra pasiruošusios, reaguoja ir bendradarbiauja su Lenkija, dėl to daryti prielaidą, kad šiai dienai Lietuvoje dėl to incidento kažkaip pasikeitė padėtis, kol kas tokių prielaidų mes nedarome. Brt grėsmes suprantame ir į tai reaguojame“, – atsakė I.Ruginienė.