Pasak prezidento, Lietuva jau ėmėsi nacionalinių priemonių stiprindama trumpojo nuotolio oro gynybą ir kurdama mobilias antidronines pajėgas, tačiau Aljanso indėlis yra itin reikalingas.
„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Naujas incidentas Lenkijoje rodo, kad turime stiprinti regiono oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas, kaip buvo sutarta Vilniaus viršūnių susitikime. Tai turi tapti nuosekliai veikiančia NATO priemone, panašiai kaip Baltijos oro policijos misija“, – susitikime kalbėjo Lietuvos vadovas.
Susitikime prezidentas su A. G. Grynkewichu taip pat aptarė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų buvimą Lietuvoje, karinę pagalbą Ukrainai, pasirengimą artėjančioms „Zapad 2025“ pratyboms ir kitus klausimus.
Susiję straipsniai
G. Nausėda taip pat padėkojo už JAV paramą Baltijos šalių saugumui, pažymėdamas, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra esminis veiksnys užtikrinant atgrasymą ir stabilumą regione
Lietuvoje viešintis A. G. Grynkewichas ketvirtadienį taip pat susitiks su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene ir Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru.
Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigos po generalinio sekretoriaus pareigų laikomos antromis pagal svarbą NATO. Jas einantis asmuo turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl Vakarų gynybos Aljanso karinių operacijų.
Generolas taip pat yra atsakingas už karinių pajėgų dislokavimo planavimą ir pagal politikų patvirtintus įsakymus gali skirti operacijoms reikalingas pajėgas.