„Kandidatui į KT teisėjus yra Konstitucijoje numatyti reikalavimai turėti 10 metų teisinio darbo stažą. Aš suprantu, kad teisiškai situacija dabar yra dviprasmiška – yra toks Vyriausybės nutarimas, kur į teisinio darbo stažą (įtraukiamas – ELTA) ir buvimas Seimo nariu. Nors kai kalbėjau su buvusiais KT teisėjais, jie stebisi (…) ir mano, kad tas Vyriausybės nutarimas (…) prieštarauja Konstitucijai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė konservatorius Jurgis Razma.
„Pasikreipus į KT dėl to Vyriausybės nutarimo, būtų galima tikėtis atsakymų, kad Seimo nario darbas negali būti pripažintas kaip teisinio darbo atvejis (…). Aš neatmetu, kad tarsimės su kolegomis, kad tokį kreipimąsi inicijuotume, nes čia reikalingas teisinis aiškumas bendrai dėl ateities – ne tik dėl to konkretaus atvejo“, – pridūrė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, Seimo narys iš esmės negali būtų iš parlamentaro posto deleguojamas tiesiai į KT teisėjus, mat taip yra suteikiamas pagrindas abejonėms dėl KT šiuo metu turimo autoriteto.
Susiję straipsniai
„Tai yra bloga diskusija. Viena vertus, politizuojamas KT – čia yra didžiausia yda. Ir tai jau būtų nebe pirmas atvejis. Kai tie politizuoti teisėjai taps dauguma, KT tikrai neturės to autoriteto, kurį ir šiandien jau kai kas bando kvestionuoti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Antra, teisinio darbo stažas nėra formalus buvimas Seimo nariu Teisės ir teisėtvarkos komitete. Kalbant apie KT, galutinį teisės taikymo verdiktą, teorijos, praktikos formavimą turi atlikinėti žmonės, kurie turi ir mokslinius vardus, ir patirtį labai aiškiose, su teise susijusiose srityse. (Neužtenka – ELTA) būti baigus teisę ir būti Seimo nariu Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai nėra teisinio darbo stažas“, – aiškino jis.
Valdantieji problemos nemato
Tuo metu Seimo valdantieji sako problemos nematantys. Valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Ignas Vėgėlė tikina, jog J. Sabatausko skyrimas KT teisėju Konstitucijai nepriaštarautų. Juo labiau, kad panašus atvejis, kaip akcentuoja I. Vėgėlė, jau buvo susiklostęs anksčiau, kai konservatoriai į šias pareigas delegavo taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavusį Stasį Šedbarą.
„Draudimo Seimo nariui (…) tapti KT teisėju nėra. Tokia istorija jau yra buvusi su S. Šedbaru. Ir S. Šedbaras, taip pat buvęs (Teisės ir teisėtvarkos – ELTA) komiteto pirmininkas (…) nenusišalindavo nuo nei vieno KT pateikto klausimo“, – kalbėjo advokatas.
„Žinoma, yra teisėjų intereso konflikto klausimai ir jų teisėjas privalo vengti. Čia jau turbūt yra ir paties teismo sprendimai, ir asmens, kuris kandidatuoja ar jau eina teisėjo pareigas konkrečioje byloje“, – pridūrė jis.
Anksčiau panašiai kalbėjo ir Seimo primininkas Juozas Olekas. Pasak jo, J. Sabatauskas atitinka visus KT teisėjui keliamus reikalavimus.
„Julius Sabatauskas, mano supratimu, atitinka visus tuos reikalavimus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Olekas.
„Svarbu turėti gerą specialistą (…). Žmogus turi patirties, čia nėra pirmas atvejis. Mes patyrusius teisininkus esame skyrę“, – kalbėjo parlamento vadovas, paklaustas, ar Seimo nario skyrimas teisėju nėra politizavimas.
Jei būtų siūlomas į KT teisėjus, J. Sabatauskas sustabdytų narystę LSDP
Savo ruožtu J. Sabatauskas tikina, jog jei tektų eiti KT teisėjo pareigas, jis sustabdytų savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).
„Sustabdyčiau narystę“, – Eltai sakė J. Sabatauskas.
„Ir mūsų statutas kalba, kad jeigu kalba eina apie pareigybę, kuri yra nesuderinama (su buvimu partijoje – ELTA), tada narystė sustabdoma“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. KT teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys KT teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.