Asmnestija yra dalinis arba visiškas asmens atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės. Kaip numatoma Baudžiamajame kodekse, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.
„Kiek pasaulyje dar yra valstybių, kuriose prisidirbę, dokumentus klastoję, piktnaudžiavę viešaisiais pinigais ir teisiami politiniai žulikai susimeta, pasisamdo įtakingą advokatą ir tas išplatina raštą, siūlydamas pritaikyti jiems visiems amnestiją.
Ir tada ne tik tomaševskinė vidaus reikalų ministrė, bet ir naujoji premjerė „iš dalies“ pritaria, kad tokius politikus reikėtų amnestuoti ir tiesiog nusivalyti kojas į teisėsaugą. Už rankos sugauti sukčiai susimeta advokatui ir staiga naujoji valdžia visai rimtai pradeda kalbėti, kad gal tikrai amnestija būtų gera mintis“, – feisbuke rašė A.Tapinas.
Paskirtoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė penktadienį nurodė nepritarianti į „čekiukų“ skandalus įsipainiojusiems politikams palankioms įstatymo pataisoms, tačiau neslepia mananti, jog Seimas galėtų sureaguoti į daugiau nei 100 savivaldybių tarybų narių kreipimąsi bei pritaikyti politikams amnestiją.
„Argumentacija yra nuostabi – tai sisteminė bėda, nes nebuvo sukurta tinkamo mechanizmo. Ir dėl to mes turime užjausti ir amnestuoti tuos vargšus politikus, kurie pylėsi tonas neegzistuojančio kuro, rausėsi po šiukšlių dėžes traukdami ir pateikdami svetimus čekius, atsiskaitinėjo šimtais mokėjimo kortelių ir tiesiog krovėsi į kišenę jiems nepriklausančius pinigus.
Gal neapsiribokime amnestija, gal priverskite teisėsaugą ir Skaidrinam projektą viešai atsiprašyti, kad taip sudrumstėme politikų gyvenimą? Sistema juos privertė taip daryti.
Tai eikim toliau – kodėl kokiam geram advokatui neparašius rašto, kad dėl sisteminės bėdos plėšikai apiplėšino, reketininkai reketavo, iškrypėliai prievartavo, nes nebuvo sukurta tinkamo mechanizmo, kaip jiems patenkinti savo poreikius“, – ironizavo A.Tapinas.
Kaip skelbė naujienų agentūra Elta, 104 Lietuvos savivaldybių tarybų nariai iš įvairių šalies vietovių kreipėsi į prezidentą G.Nausėdą ir Seimo narius, keldami klausimus dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.
„Visi prieš įstatymą yra lygūs, tačiau prokuratūra selektyviai pasirenka asmenų grupes ir tarybų nariai traukiami skirtingon atsakomybėn. Tai nėra normalu – negali būti už tą patį vienam baudžiamoji atsakomybė, kiti traukiami civiline tvarka. Pagal Konstituciją visi prieš įstatymą turi būti lygūs, tai turi būti išlaikyta“, – Eltai sakė minėtų tarybų nariams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Kreipimesi į šalies vadovą ir Seimo narius keliami klausimai, pavyzdžiui, kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybos narius, o už tuos pačius nusižengimus taiko vieniems baudžiamąjį persekiojimą, kitiems – civilinį, o tretiems – susitaikymo su valstybe mechanizmą.
„Kodėl nuo 1995 m. galiojęs kompensavimo mechanizmo reguliavimas neužkliuvo nei vienai Valstybės lėšų panaudojimą kontroliuojančiai institucijai? Kodėl visos viešųjų finansų panaudojimą kontroliuojančios tarnybos 30 metų teikė ataskaitas, kuriose nebuvo nustatyti pažeidimai?“, – rašoma kreipimesi.
Savivaldybių tarybų nariai norėtų, kad jų bylos baigtųsi kaip Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus – jog jos būtų nutrauktos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau skelbė, kad atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo 36-iose savivaldybėse.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, tirami apie 600 savivaldybių tarybų narių veiksmai. Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.
Prokuratūra sako, kad per tyrimą nustačius apgaulės atvejus, tarybų nariai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kitais atvejais pinigai išieškomi civilinio proceso tvarka.
Tarybų nariai savivaldybėms neretai teikdavo giminaičių, svetimų žmonių kuro čekius ir paskui gaudavo išmokas už juos kaip už tarybos nario veiklą. Yra nustatyta atvejų, kai kvitai buvo renkami iš šiukšlių dėžių ar pasiimami svetimi, palikti tiesiog prie degalinių kasų.
Kai kurios savivaldybės buvo nustačiusios tvarką, kad išmokoms gauti turi būti pateikti vardiniai tarybų narių kvitai. Tačiau buvo atvejų, kai politikai susitardavo su degalinių darbuotojais, kurie svetimus kvitus žymėdavo kaip tarybų narių.