Pirmoji visuomenės reakcija – stiprus nerimas, pastebėjo Rytų Europos kolegijos Vroclave vadovas Laurynas Vaičiūnas.
„Dauguma dronų nepadarė didelės žalos, bet vienas dronas atsitrenkė į namą, sugriovė jo dalį – vieną aukštą.
Priminkime, kad Lenkijoje yra dvi Rusijos karo prieš Ukrainą aukos. Prieš dvejus metus panašiose vietose, būtent Liublino vaivadijoje, žuvo du Lenkijos piliečiai. Taip kad nerimas yra tikrai jaučiamas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė L.Vaičiūnas.
Tiesa, jis pastebėjo, kad NATO vadovybė Europoje stojo į Lenkijos pusę ir pasiuntė aiškią žinutę, kad visi sprendimai buvo atliekami solidariai.
„Tai retas atvejis, kai NATO sąjungininkai – Nyderlandai, Norvegija, Vokietija, taip pat Italija – imasi karinių veiksmų, ginant erdvę. Tai yra kelių Europos valstybių karinės pajėgos, kad būtų apginta sąjungininkės oro erdvė. Manau, reikėtų tai interpretuoti kaip išskirtinį atvejį“, – pabrėžė L.Vaičiūnas.
Aktyvus Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio bendravimas su JAV vadovu Donaldu Trumpu ir naujas patvirtinimas, kad JAV kariai nesitrauks iš Lenkijos turėjo nuraminti lenkus. Bet po dronų antskrydžio gyventojai nusivylė, kad D.Trumpas aiškiai nesureagavo į incidentą.
„Tarp saugumo ekspertų jaučiamas savotiškas kartėlis, kad buvo galima laukti kažko daugiau. Iš kitos pusės, Lenkijoje gyvenantys D.Trumpo šalininkai, sako, palaukime, galbūt bus rimtesnis viso NATO atsakymas“, – pasakojo L.Vaičiūnas.
Sutelkė Lenkijos politikų viršūnėlę
Bene garsiausiai skambanti Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę interpretacija – taip Vladimiras Putinas testavo NATO reakciją.
„Politinės reakcijos testas, manau, yra svarbesnis nei karinio pasiruošimo“, – teigė saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.
Teigiamas ženklas – atakos akivaizdoje politiniai priešininkai, regis, pamiršo nesutarimus. Vienybę parodė D.Tuskas ir K.Nawrockis.
„Pavojus apjungia. Sakyčiau, yra žinutė, kad lenkų politinė viršūnė jaučia pavojų. Nes tik pavojų akivaizdoje tu jungiesi, tada nesvarbūs politiniai prieštaravimai“, – dėstė I.Stankovičius.
Pasak jo, incidentą Lenkijoje reikėtų vertinti kaip „Zapad“ pratybų dalį, nesvarbu, kad formaliai aktyvi jų fazė prasidėjo tik penktadienį.
Lenkija paskelbė 3 mėnesiams uždaranti oro erdvę Rytuose. I.Stankovičius paaiškino, kad keleivinių orlaivių judėjimas stabdomas saugumo sumetimais, nes bandant numušti dronus nukentėti gali ir civiliniai lėktuvai.
„Jeigu tu šaudai, tarp taikinio ir vamzdžio neturi būti savų“, – sakė I.Stankovičius.
Jautriausia NATO vieta
Po Rusijos dronų išpuolio Lenkijoje prasidėjo diskusijos NATO 4-ojo straipsnio rėmuose. Tačiau viešojoje erdvėje pasigirdo klausimų, kodėl užmirštas 5-asis aljanso sutartis straipsnis.
„Mes žinome, kad istorijoje NATO 5-asis straipsnis buvo panaudotas tik vieną kartą – po teroro išpuolio prieš JAV. Aišku, visada yra galimybė tą padaryti, nes 5-asis straipsnis yra gana abstraktus.
Jis nekalba apie konkrečias priemones. Jis kalba, kad sąjungininkai turėtų prisidėti prie valstybės, kuri yra užpulta, gynybinių pajėgumų stiprinimo ir grėsmės atrėmimo. Šiuo atveju nenorima kelti situacijos į tokį lygį, kuris signalizuotų apie maksimalų NATO atsaką.
Jei jis nebūtų toks, kuris sukurtų realų atgrasymo efektą ir išspręstų šitą problemą ilgalaikėje perspektyvoje, tuomet susvyruotų ir paties NATO 5-ojo straipsnio kredibilumas. O mes suprantame ir NATO pareigūnai ne kartą patys pripažino, kad būtent oro erdvės gynyba šiandien yra viena iš jautriausių ir pažeidžiamiausių viso aljanso sričių“, – pasakojo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Jis pridūrė, kad ši problema neturi greito sprendimo, o tam skirtos priemonės būtų finansiškai brangios.
„Čia buvo tik pradžia“
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas svarstė, kad baksnojimas į NATO silpnąsias vietas gali padėti V.Putinui susikurti patogesnę derybinę poziciją. Rusijos vadovas gali priminti savo reikalavimų paketą, kurį buvo pateikęs 2021 m. gruodį.
„Ten reikalaujama pripažinti NATO plėtrą kaip grėsmę Rusijai ir reikalaujama palikti tas valstybes, kurios įžengė į NATO per didžiąją plėtrą, savotiškoje pilkojoje zonoje“, – sakė A.Medalinskas.
„Nepaisant 3 su puse metų trunkančio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kur vienas iš esminių elementų yra dronai ir oro gynybos klausimai, NATO šalys nėra pasirengusios atremti galimos dronų atakos iš Rusijos pusės, išskyrus, labai brangius variantus, kai į dangų pakeliami naikintuvai“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiame scenarijuje 3 mln. eurų vertės raketomis numušinėjami dronai, kurie kainuoja vos 10 tūkst. eurų ar net mažiau.
„V.Putinas užtiko NATO šalis tik iš dalies pasirengusias atremti tokius iššūkius ir kartu pasiuntė žinią, kad dar gali būti visko. Jūs sėdėkite ir svarstykite, kas dar gali būti. Galvoju, kad čia buvo tik pradžia. Manau, jei Vakarų šalys – ir JAV, ir Europos Sąjunga – nepriims labai griežtų ekonominių sankcijų Rusijai, tai V.Putinas suvoks, kad ribos prasiplečia.
Tada kitą kartą gali atskristi 30, 40, 50 dronų. Aišku, mes galime sulaukti diversijų, kokių nors didelių stichinių nelaimių, bandymų destabilizuoti situaciją. Štai dėl ko Lenkija savo dangų uždengė net iki gruodžio 9 d.“, – įspėjo A.Medalinskas.
Bet L.Kojala pabrėžė, kad NATO, galbūt, neatskleidė visų savo kortų. O garsiai reiškiamos abejonės dėl aljanso veiksnumo – džiaugsmas Maskvai.
„Puikiai suprantame, kad vienas iš Rusijos tikslų yra testuoti mūsų gynybos sistemas. Bet ir neturėtume priimti prielaidos, kad mes kiekviename žingsnyje padarome viską, ką darytume ir tuo atveju, jei išpuolio mastas būtų daug didesnis, nekiltų abejonių, kad tai yra kažkas daugiau nei provokacija.
Jei mes kiekvieną kartą susikoncentruosime tik į tai, kas nepavyko, nebuvo padaryta ir apipinsime tai argumentais, ko nežinome, nes tai yra slapta informacija, tokiu atveju prisidėsime prie naratyvo, kad V.Putinas ir visa Kremliaus sistema jaustųsi geriau. Vienas iš jo tikslų yra diskredituoti NATO aljansą kaip politinę ir praktinę idėją“, – akcentavo L.Kojala.