„Mes negalime palaikyti, tai yra KT politizavimas ir diskreditavimas. Negali būti žmogus be praktinės darbo patirties, nebuvęs niekuo, išskyrus Seimo nariu“, – Eltai teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Tai žmogus, kuris nedirbęs, neturi jokios praktikos. Seimo nario darbas komitete – toli gražu ne tai, ko reikia. Net ne mokslininkas, jis bylos gyvenime nematęs“, – akcentavo jis.
Kritiškai apie tokią kandidatūrą atsiliepia ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Susiję straipsniai
„Ydinga praktika yra teikti aktyvius politikus. Šiuo atveju Seimo pirmininkas teikia savo bendrapartietį“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dėl J. Sabatausko asmeninių savybių, kaip teisininko, kaip eksperto patirties – jokių abejonių neturiu. Jo įdirbis, patirtis yra akivaizdūs. Frakcijoje aptarinėsime, tačiau tokia praktika yra ydinga“ , – pabrėžė politikė.
ELTA primena, kad į KT teisėjus taip pat teikiami Vilniaus universiteto profesorius Haroldas Šinkūnas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Driukas. H. Šinkūną teikia prezidentas Gitanas Nausėda, A. Driuko kandidatūrą teikia LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
A. Kabišaitis neįžvelgia KT politizavimo: nedrįsčiau teigti tokių dalykų
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis nesutinka su parlamento opozicijos teiginiais, kad į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius socialdemokratą Julių Sabatauską, kyla minėto teismo politizavimo grėsmė.
„Nedrįsčiau teigti tokių dalykų, kadangi, būdamas teisininku, aš žinau, ko iš Konstitucinio Teismo teisėjų reikalauja Konstitucija. Tai pažiūrų reiškimas arba netgi manymas, kad kažkas turėtų reikšti ar galėtų reikšti kažkokias asmenines pažiūras, nagrinėdamas bylą, tai jau yra tam tikra interpretacija, kuri net neturėtų turėti vietos“, – LRT radijui penktadienį sakė šalies vadovo patarėjas, paklaustas, ar įžvelgia KT politizavimo grėsmę.
Anot jo, net svarstymai apie tai, kad KT teisėjai, spręsdami bylas, galėtų reikšti politines pažiūras, yra nepriimtini.
„Apskritai hipotezė, kad vienas ar kitas Konstitucinio Teismo teisėjas galėtų savo kažkokias politines pažiūras išreikšti, nagrinėdamas bylą, manyčiau žemintų paties Konstitucinio Teismo darbą“, – komentavo A. Kabišaitis.
ELTA primena, kad į KT teisėjus teikiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, socialdemokratas J. Sabatauskas, Vilniaus universiteto profesorius Haroldas Šinkūnas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Driukas.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas G. Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia minėto teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
J. Sabatauskas yra ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos narys, į Seimą renkamas nuo 2000 m.
Paaiškėjus, kad į KT teisėjus teikiama J. Sabatausko kandidatūra, parlamento opozicija tokį sprendimą įvertino kaip teismo politizavimą ir diskreditavimą.
Apie KT politizavimo grėsmes buvo prabilta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir TTK vadovas Stasys Šedbaras.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.