NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas anksčiau ėjęs politikas įsitikinęs, kad reikia būti pasirengusiems „paspausti gaiduką“ ir priešiškus lėktuvus numušinėti – kito kelio dabar tiesiog nėra.
„Ketvirtąjį straipsnį mes šaukinėsime nuolat, po bet kokio įsiveržimo į mūsų teritoriją ar oru, ar sausuma – čia tie diplomatiniai viražai, kuriuos turi daryti tiek Šiaurės Atlanto taryba, tiek mes dvišaliu diplomatiniu kontekstu turime bendrauti“, – šeštadienį portalui Lrytas kalbėjo G.Jeglinskas.
Bet esmė, pridūrė politikas, čia yra ta, kad susiduriame su priešininku, kuriam tai nerūpi.
„O tai reiškia, kad vienintelis kelias yra iš tikrųjų siųsti rimtą signalą, kuris būtų pasvertas ir tikras, kad bet kokia oro erdvės invazija suponuos oro gynybos smūgį tiems lėktuvams, ir kito dalyko mes negalime net įsivaizduoti.
Žiūrėkite, ką Turkija padarė prieš jau nemažai metų, numušę tą naikintuvą, ir viskas praėjo, suprato – V.Putinas gavo signalą. Tai NATO kol kas tokio signalo dar nėra nusiuntę“, – dėstė G.Jeglinskas.
Anot jo, reikia suprasti, kad šiandien esame karo būsenoje, todėl ir procedūros turi būti persvarstytos.
„Ir čia turėtų eiti, manau, aiškus procedūrų peržiūrėjimas pagrindinėje NATO karinėje vadavietėje, ir kažkokių procedūrų notifikavimas tai pačiai Rusijai, kad žiūrėkite, taip bus – gausite smūgį.
Reikia būti pasirengusiam paspausti tą gaiduką ir numušti tuos lėktuvus. Kito kelio čia nėra, nes ir toliau tas tęsis ir intensyvės. Tuo galime būti tikri“, – pabrėžė Seimo NSGK pirmininkas.
Į penktadienio incidentą Estijoje jau sureagavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad Rusijos naikintuvų įsibrovimas į Estijos oro erdvę gali sukelti „didelių problemų“.
„Na, man tai nepatinka. Man nepatinka, kai taip atsitinka. Tai gali būti didelė bėda“, – sakė D.Trumpas.
Paklaustas, ar tai, jog pačiam JAV prezidentui sudėtinga suprasti V.Putiną, gali lemti aktyvesnę amerikiečių reakciją į panašius incidentus, G.Jeglinskas patikino, kad ji ir dabar yra gana griežta.
„Aš manau, kad Amerika visą laiką griežtai žvelgia į Rusijos aktus. Prezidento D.Trumpo veiksmai vis tiek yra tai, ko klauso V.Putinas – tai iš principo yra vienintelis žmogus, kurio sprendimai kažką lemia Rusijos atžvilgiu.
Tai Amerikos pozicija čia yra ypatingai svarbi, Amerika niekur nesitraukia. Taip, jie norėtų greitesnio Europos pajėgumų augimo ir stiprėjimo, tai užtruks, bet sąjungininkai, kiek aš matau, esame vieningi šio incidento atžvilgiu, ir dabar yra ta proga, kai ne tik reikia komunikuoti stiprią mūsų poziciją, bet labai aiškiai pasakyti, kokios bus pasekmės, jeigu dar tokia oro invazija atsitiks, ir tą reikia būti pasirengusiems padaryti. Kitu būdu atgrasymas neveikia“, – kartojo Seimo NSGK pirmininkas.
Kokių konkrečių veiksmų šiuo metu turėtų imtis būtent NATO?
„NATO karinio komiteto pirmininkas dažniausiai turi ryšį su Rusijos generalinio štabo viršininku – ta linija yra. Tai jeigu NATO kariniame komitete randami šitie sprendimai, jie yra patvirtinami, ta žinutė turi būti siunčiama jau Rusijos pusei.
Esmė yra, ar mes esame pasirengę paspausti tą mygtuką, ir padaryti tai, ką reikia padaryti, kad sukurtume didesnę taiką per jėgą, per ne tik jėgos demonstravimą, bet ir jos panaudojimą prieš priešiškus lėktuvus, kurie įskrenda į Estijos, Latvijos ar Suomijos teritoriją“, – aiškino G.Jeglinskas.
Politikas taip pat neabejoja, kad Rusijos provokacija buvo tyčinė, nors šalis dabar apskritai bando neigti, kad pažeidė Estijos oro erdvę.
„Faktas, kad tai yra tyčinė provokacija, bandant NATO ribas, ir tas ribas turime nubrėžti mes, o ne V.Putinas.
Tai tokių incidentų turime laukti ir būti pasirengę elgtis taip, kaip elgiasi stiprios valstybės – ginti save“, – tvirtino G.Jeglinskas.
Paaiškino, ką daro Lietuva
Primename, kad trys Rusijos naikintuvai Estijos oro erdvę kirto netoli Vaindloo salos – ten išbuvo apie 12 minučių, kol juos perėmė Italijos naikintuvai F-35.
Kaip jau skelbta anksčiau, Rusijos lėktuvai neturėjo skrydžio planų, jų atsakikliai buvo išjungti, o pažeidimo metu nepalaikė abipusio radijo ryšio su Estijos oro eismo kontrole.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad šis incidentas yra dar vienas įrodymas, jog poreikis „Eastern Sentry“ misijai rytiniame NATO flange buvo seniai pribrendęs.
Pasak jos, Rusija bando NATO sieną Šiaurės Rytuose ne be priežasties.
„Turime parodyti rimtus ketinimus“, – rašė D.Šakalienė.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad Turkija parodė tinkamą pavyzdį 2015 metais, kai Ankara nusprendė numušti šalies oro erdvę pažeidusį Rusijos karinį bombonešį „SU-24“.
„Turkija prieš 10 metų parodė pavyzdį. Šiek tiek peno apmąstymams“, – akcentavo D.Šakalienė.
Ministrė taip pat feisbuke išdėstė, kaip tokioms provokacijoms ruošiasi Lietuva. Anot jos, šioje situacijoje padėti gali tik „šaltas protas ir geras pasirengimas“.
„Estai paprašė 4-o straipsnio aktyvavimo. Turime papildomų pasiūlymų, bet pirmumo teisė kreiptis dėl jų priklauso Estijai, tad palauksime iki pirmadienio. Antras 4-ojo straipsnio atvejis per dvi savaites. 9-as kartas NATO istorijoje.
Ne, tai dar ne 5-as straipsnis. Ir šokinėjimas ant bačkos su neadekvačiais pasiūlymais nepadeda. Padeda šaltas protas ir geras pasirengimas. Gerai, kad staigiai gruodį pakėlėme gynybos biudžetą iki 4% ir dar kelsim iki virš 5% – tas duoda gerą postūmį mūsų pajėgumų vystymui. Nuo divizijos iki oro gynybos. Taip, tos, kuriai vietoje 700 mln. pernai dabar turime 2,5 mlrd. Perkame, ką galime, tęsiame pirkimus ir imame naujus – nuo radarų iki kovos su BOS sistemų. Pildome sandėlius viskuo, kas sprogsta ir šaudo.
Gerai, kad staigiai per vasarą susitvarkėme procedūras, kurios sutrumpino reagavimą į oro erdvės pažeidimus. Nuo rugpjūčio pradžios nebereikia ministro leidimo naikinti taikinius ir uždaryta dalis oro erdvės – nuo spalio įstatymų lygyje bus įtvirtinta galimybė žaibiškai uždaryti oro erdvę saugiam taikinių naikinimui, kur tik reikės. Už abu dalykus SACEUR pasakė „big thanks“ – NATO pilotams tai palengvino darbą.
Gerai, kad dislokavome papildomus pajėgumus – būsime, kiek reikės, kur reikės ir kartu treniruojamės daugiau nei bet kada. Išbandome naujas taktikas ir naujus ginklus. Turime planų su Ukrainos ginklais. Daugiau naujienų – kitą savaitę.
Gerai, kad dirbame su draugais ir sąjungininkais. Mokinamės su ukrainiečiais. Nope, ne nuo liepos – ženkliai seniau. Dalijimasis informacija eina į kitą lygį. NATO Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas išgirdo mūsų prašymą – atsiuntė ekspertus, inicijavo Rytų Sargybos operaciją. Turime įtikinti Aljansą auginti pajėgumus mūsų flange eksponentiškai. rusija turi matyti kitoje sienos pusėje rimtą jėgą.
Gerai, kad remiame Ukrainą – kol rusija dega ukrainiečių fronte, tol ji gali tik provokuoti. Todėl tęsiame 0,25% ir daugiau – prisidėsime prie PURL 30 mln. eurú ir Patriot pirkimo dar 30-čia mln. – deginsime rusijos pajėgas Ukrainoje. Ir ne tik“, – rašė D.Šakalienė.
Savo ruožtu paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtino, kad Rusija tiesiogiai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui ir bando NATO ribas.
„Šios provokacijos didės tol, kol Aljansas visiškai nepavers Baltijos oro policijos į Baltijos oro gynybą, kol rotaciniai oro gynybos modeliai netaps realybe ir kol „Eastern Sentry“ neveiks 24/7 režimu“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K.Budrys.
„Tai nėra atsitiktinumai. Aljansas yra išbandomas karine prasme. Privalome paaštrinti NATO laikyseną iki tokio lygio, kad niekas nedrįstų bandyti mūsų atgrasymo“, – tvirtino jis pridurdamas, kad Lietuva solidarizuojasi su Estija.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tokios provokacijos tik sustiprina pastangas užtikrinti rytinio Aljanso regiono saugumą.
„Lietuva palaiko Estiją po to, kai Rusija pažeidė Estijos oro erdvę, kurią perėmė NATO. Tokios provokacijos tik sustiprina pastangas užtikrinti rytinio flango saugumą“, – tinkle „X“ rašė šalies vadovas.
Rusijos vyriausybė savo ruožtu paneigė, kad penktadienį trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.
„Skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą šeštadienio rytą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Skrydžio metu Rusijos orlaiviai nenukrypo nuo sutarto skrydžio maršruto ir nepažeidė Estijos oro erdvės“, – sakė ministerija, pridurdama, kad lėktuvai skrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų, daugiau kaip už trijų kilometrų nuo Vaindloo salos. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Po praeitą savaitę fiksuoto Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Teigta, kad šioje misijoje dalyvaus įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK) ir Vokietiją.
Aljanso vadovas Markas Rutte pažymėjo, kad pastiprinimas apims labiau tradicinius karinius pajėgumus ir elementus, skirtus spręsti iššūkius, susijusių su bepiločiais orlaiviais.