„Kadangi aistros dėl mūsų gynybos politikos dabar yra pasiekusios tokį laipsnį, kai galbūt reikėtų kažkokio naujo puslapio, mano mintis yra ta, kad mums vis tik reikėtų grįžti prie naujo partijų susitarimo dėl gynybos“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.
„Aš manau, tai leistų perkrauti šiek tiek dabartines emocijas ir sumažinti, pereiti vėl prie dalykiškumo ir konstruktyvumo“, – pridūrė jis.
Opozicijoje dirbantis politikas pabrėžia, kad dabartinis susitarimo dėl gynybos dokumentas jau yra pasenęs. Todėl L. Kasčiūnas viliasi, kad naujoji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybė šią jo išsakytą idėją parems.
„Reikia tiesiog naujos socialdemokratų partijos vadovybės ir naujos premjerės žodžio, kad tokio susitarimo reikia. Jeigu tokio susitarimo reikia, aš manau, kad mes turime susėsti dar kartą. Nes iš esmės tas susitarimas, kurį mes turime, yra pasenęs“, – akcentavo konservatorius.
„Manau, kad dabar vėl yra laikas susėsti, susidėlioti ir vėl sutarti dėl krypčių. (...) Ir tada, manau, bus galima atversti naują puslapį ir judėti į priekį stiprinant Lietuvos saugumą ir gynybą“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai idėja įstrigo.