„Mano pasiūlymas nukreiptas į tai, kad švelninant sankciją vieneriais metais įsijungtų kitos baudžiamojo proceso taisyklės. Būtų galima pabaigti procesą greičiau, jei asmenys, kurie savinasi biudžeto lėšas, prisipažintų, gailėtųsi, bendradarbiautų, atlygintų žalą. Tuomet būtų galimos alternatyvios bausmės“, – savo pasiūlymą BK pataisoms antradienį žurnalistams komentavo V. Gailius.
Parlamentaras siūlo palikti šiuo metu galiojančias BK normas dėl piktnaudžiavimo, vieneriais metais sumažinant sankcijas. Todėl, jei Seimas pritartų, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, būtų baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.
V. Gailius taip pat siūlo atriboti kyšininkavimą nuo piktnaudžiavimo, nes, jo nuomone, kyšininkavimas yra pavojingesnė veika.
Už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jis siūlo bausti bauda arba laisvės atėmimu ne iki 7, o iki 6 metų.
Šie pasiūlymai, anot V. Gailiaus, „palengvintų tyrėjams sprendimų priėmimą sąžiningų ir kaltę pripažinusių tarybos narių atžvilgiu“.
Politiko nuomone, iniciatyva taisyti BK yra ydinga, nes projektą pasirašė asmenys, kurie „šiandien yra generalinio prokuroro darbotvarkėje“.
ELTA primena, kad šių metų sausio mėnesį 20 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo BK pataisas, siūlančias skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi atsižvelgti į padarytos žalos dydį, aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą.
Taip pat buvo siūloma atsisakyti neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokos. Tai sulaukė tiek teisininkų, tiek prokurorų kritikos.