Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Mindaugas Bunza trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje perdavė pirmuosius G.Nausėdos įspūdžius po įvykusio šalies vadovo ir kandidato pokalbio.
„Prezidentas vakar bendravo su paskirtosios premjerės jam pateiktu valdančiosios koalicijos kandidatu į kultūros ministru Ignotu Adomavičiumi.
Visų pirma prezidentas girdi ir supranta kultūros srities bendruomenių rūpestį dėl bendros situacijos, mūsų visų rūpestį. Kadangi prezidentas vertina šį bendruomenės nerimą, šalies vadovui buvo svarbu išgirsti kandidato siekį atviram dialogui su kultūros bendruomene, įgyti jos pasitikėjimą“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, įvertinęs atsakymus į klausimus, prezidentas sprendimą dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas priims artimiausiu metu.
Tuo metu pats kandidatas susitikimo su prezidentu iš esmės nekomentavo – rėžė daugiau nei 20 minučių trukusią kalbą, pradėtą nuo senelio, o pabaigtą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu.
„Šiandien rytą turėjau progos, nes anksčiau atvežiau sūnų į mokyklą, pakeliui dar turėjau pusantros valandos, ir užsukau pas savo senelį“, – savo komentarą po pokalbio su G.Nausėda pradėjo I.Adomavičius, tačiau iš karto susigraudino, jam užlūžo balsas.
„Jeigu nors kokią kultūros dalį reikėtų išlaikyti arba ją priimti, tai nuo tų žmonių, kurie to verti. Mano senelis gimęs 1932 metais. Jam 94 metai. Jis yra prisiekęs Lietuvai nuo pat vaikystės, gimimo iki pat dabar“, – pasakojo I.Adomavičius.
Kandidatas pasakojo, kad kai buvo paauglys, jo senelis padėdavo partizanams, vėliau slėpė kultūrinę literatūrą.
„Dar iki šiol jis tai slepia spintoje, iki šiol jis bijo pasakyti, kad ją turi, nes dar bijo, kad jį gali išvežti“, – kalbėjo I.Adomavičius, ir dar kartą susigraudino.
I.Adomavičius aiškino, kad tokią kultūrą reikia saugoti, nes tai yra tautos pagrindai, kurių kai kurie, anot jo, nemato per didelį šurmulį.
Kandidatas taip pat akcentavo, kad jo senelis „niekada nebuvo jokios Komunistų partijos narys“, o buvo nepaprastas inžinierius.
„Šiandien jam yra 94 metai. Aš pas jį atėjau, papusryčiavome, pasišnekėjome smagiai, jis mane palaiko, nors jis visą laiką balsavo už konservatorių partiją ir net turi padėkas“, – kalbėjo jis.
Toliau I.Adomavičiaus istorijoje atsirado dar daugiau veikėjų.
„Tada nusprendžiau eiti pėstute, nueiti pro savo mokyklą, ėjau žemyn upe, sutikau netyčia klasioką, dailininką, kuris dabar užsiima pakuotės dizainu, ir su juo, žygiuodami palei Vilnelę, žiūrime – tikrai garbus mano istorijos mokytojas Albinas Galinis stovi, žiūri į upę“, – pasakojo I.Adomavičius, paaiškinęs, kad būtent šis žmogus jam įdiegė supratimą, kas yra Lietuva ir istorija.
Tada I.Adomavičius teigė pagalvojęs apie žmogų Aukštakalniuose, esančiuose Rokiškio rajone, nes jis ten buvo užėjęs į trobelę, kur gyveno vienas senukas.
„Įdomu, kokią jis kultūrą ten mato? Ar tą Vilniaus elito ir pažibos aukštakalnius? Ar dėl to mes kovojome? Kokią kultūrą ten diegsime?“ – klausė jis.
I.Adomavičius vardijo, kad yra daug „darbo žmonių“, kurie dirba paprastą darbą – suvirintojai, kepėjai, statybininkai, kurie vakare grįžta, atsisėda savo garažiuke, atsidaro molbertą ir tapo.
„Aš už tai, kad būtų supaprastinta tvarka, priėjimas tų žmonių prie pinigų, dėl kurių čia kažkas kovoja. Tų pinigų visiems užteks, tik reikia sukurti sistemą, kuri būtų paprasta, lengva visiems norintiems kurti menininkams“, – kalbėjo I.Adomavičius.
Kandidatas klausė, ar tie 40 tūkst. žmonių, pasirašiusių peticiją prieš jo tapimą kultūros ministru, yra tiesiog opozicija ar kiti žmonės, kurių negalima patikrinti.
O tuomet, kai pradėjo kalbėti apie prieš jį rengiamą protestą, I.Adomavičiaus emocijos vėl sukilo į paviršių.
„Prieš dvi dienas buvo kas? Ar galite pasakyti man? Buvo 150 metų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 22 diena. Ji niekados negrįš atgal. Bet kažkoks visuomenininkas, kažkoks žmogus sugalvojo tą paversti į paprasčiausią… Aš esu paprastas, aš niekam nereikalingas, paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra tiek iškilus, kiek Čiurlionis?“ – pykčio dėl Andriaus Tapino neslėpė I.Adomavičius.
„Kodėl sakome patyčių kultūra? Nuo kokios patyčių kultūros (ginsimės – Lrytas), jeigu jūs patys ją kuriate? Apie ką mes galime kalbėti?“ – klausė jis.
Anot kandidato, Čiurlionio 150 metų minėjimas buvo užgožtas viso to, kas įvyko dėl jo kandidatūros.
„Aš ginsiu, kad Čiurlionio atminimas būtų visą laiką matomas visiems – ne tik Vilniaus elitui. Jeigu būsiu kultūros ministras, būsiu visos Lietuvos, viso pasaulio lietuvių kultūros ministras. Ir kultūros ministerija ne veltui šiandien tapo labiausiai matoma, o dėl to, kad kažkas joje gali pasikeisti“, – savo kalbą užbaigė I.Adomavičius.
Bandė nuraminti
Vėliau atėjo eilė žurnalistų klausimams.
Paklaustas apie būsimą, prieš jį rengiamą protestą ir ar tokia kultūros bendruomenės reakcija netrukdytų sklandžiam darbui, I.Adomavičius teigė norintis nuraminti bendruomenę dėl jų nuogąstavimų.
„Bendruomenės, kurios nerimauja ar pergyvena, kad kažkas bus „Nemuno aušros“ ar bus kokie pasikeitimai – aš dėsiu visas pastangas, kad su visais susitikčiau, kad atrastume bendrą konsensusą ir kalbėčiausi su visais. Maksimaliai dėsiu pastangų. Prasidėjęs darbas… Dirbsiu iki 22 valandos vakaro, priimsiu visus, kurie nori ateiti pasikalbėti. Taikiai. Man vakar sakė, kad ateis su pagaliais – tai pagalius padėsime į šoną, prie durų, užeisime ir kalbėsime“, – kalbėjo I.Adomavičius.
Paklaustas apie esminę kultūros sektoriaus problemą, kandidatas įvardijo lietuvių kalbos puoselėjimą.
„Visi galime sutikti, kad šiandien atėjus į parduotuvę negali susikalbėti lietuviškai“, – argumentavo jis.
Pastebėjus, kad vienintelė kandidato kompetencija ir patirtis, susijusi su kultūra, yra Čiurlionio menų mokykla, I.Adomavičius atšovė taip: „Ar jums atrodo, kad Čiurlionio vidurinė yra nepakankama, būti kultūroje?“.
„Čiurlionio meno mokykla yra kultūrininkų kalvė, ir kai išeini po 12 klasių, tu esi didelės kultūros dalis“, – atsakė jis.
Be to, I.Adomavičius taip pat patvirtinto, kad mokykloje buvo paliktas antriems metams – jis paaiškino, kad taip buvo dėl to, kad iš chorinio dirigavimo perėjo į trambono specialybę.
I.Adomavičius taip pat pakomentavo daug diskusijų sukėlusius giminystės ryšius su Remigijumi Žemaitaičiu.
„Remigijus yra Dževaldo brolis. Mano žmona yra Dževaldo sesuo“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar Rusijoje arba Kryme po aneksijos koncertavę ar lankęsi atlikėjai, norėdami atvykti koncertuoti į Lietuvą, turėtų būti griežčiau sankcionuojami, I.Adomavičius atsakė teigiamai: „Reikėtų filtruoti“.