Susipažinkite: štai, kas dirbs Ingos Ruginienės Vyriausybėje

Po to, kai dėl besitęsusių skandalų iš posto pasitraukė ekspremjeras Gintautas Paluckas, teko ieškoti ir naujojo Vyriausybės vadovo, ir formuoti šviežią Ministrų kabinetą. Tiesa, nemaža dalis ministrų toliau tęsia savo darbus, nors kai kurie veidai visuomenei – nauji.

Portalas Lrytas kviečia susipažinti, kas artimiausius trejus metus priiminės svarbiausius valstybės sprendimus.

Naujoji Vyriausybės vadovė I.Ruginienė gimė 1981 metais. 2003 metais Vilniaus universitete ji baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas, o 2005-aisiais tame pačiame universitete įgijo ir visuomenės sveikatos magistro laipsnį.

2015 metais Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje I.Ruginienė baigė miškų ūkio valdymo bakalauro studijas, o 2022 metais Mykolo Romerio universitete – ir darbo teisės magistro studijas.

Premjerė yra dirbusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijoje, nuo 2014 iki 2018 metų jai ir pati vadovavo. Nuo 2018 metų iki pat 2024-ųjų ėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas, aktyviai darbuotojų bei jų teisių klausimais reikšdavosi viešojoje erdvėje.

I.Ruginienės balsas buvo ypač girdimas ir koronaviruso pandemijos metu, kai darbo rinka susidūrė su nemenkais iššūkiais.

Premjerė laisvalaikiu mėgsta tapyti ir keliauti. Laisvai kalba tiek anglų, tiek rusų kalbomis.

Į Seimą I.Ruginienė pateko dar per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Ekspremjerui G.Paluckui formuojant Vyriausybę paaiškėjo, kad I.Ruginienei atiteks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo kėdė.

Finansų ministerijai nuo šiol vadovaus viceministro pareigas joje ėjęs K.Vaitiekūnas. Jis pakeis buvusį ministrą Rimantą Šadžių.

K.Vaitiekūnas gimė 1983 metais. 2003–2007 metais mokėsi Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje, įgijo transporto vadybos bakalauro laipsnį. Po trejų metų įstojo į Vilniaus universitetą, kur 2012 metais taip pat baigė ir ekonomikos bakalauro studijas.

2016 metais Vilniaus universitete K.Vaitiekūnas įgijo tarptautinių finansų magistro laipsnį.

Naujasis finansų ministras prieš daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyresniuoju ekonomistu, vėliau buvo transporto vadybininkas, Nacionalinio vėžio instituto vyriausiasis projektų valdymo specialistas, sandorių kainodaros analitikas, mokesčių projektų vadovas sandorių kainodarai.

Nuo 2025 metų sausio 6-osios iki pat paskyrimo ministru K.Vaitiekūnas buvo finansų viceministras. Jį į naujas pareigas delegavo patys socialdemokratai.

„Istoriškai yra taip susiklostę, kad kiekvienas premjeras, ateidamas į Vyriausybę, pasirenka savo dešiniąją ranką. Taip jau yra, kad finansų ministras yra dešinioji ranka, ir artimiausią komandos narį pasirenka pats premjeras.

G.Paluckas pasirinko savo dešinę ranką, aš tikrai norėjau turėti irgi savarankišką pasirinkimą – tą ir padariau“, – savo sprendimą į ministrus deleguoti K.Vaitiekūną aiškino paskirtoji premjerė.

„Manau, kad jis tikrai nepasimes visoje erdvėje, bet suras kur pritaikyti savo profesionalias savybes“, – pridūrė I.Ruginienė.

Užsienio reikalų ministru 1980 metais gimęs K.Budrys per beveik metus tapo jau antrą kartą – šias pareigas jis ėjo ir ekspremjero G.Palucko Vyriausybėje. Į pareigas jį dar kartą delegavo socialdemokratai.

K.Budrys studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), kuriame įgijo politikos mokslų bakalauro ir tarptautinių santykių magistro laipsnius. Stažavosi JAV ir Kanados universitetuose.

Nuo 2022 metų K.Budrys ėjo vyriausiojo prezidento G.Nausėdos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Jis taip pat vykdė valstybės gynybos tarybos sekretoriaus ir žvalgybos koordinavimo grupės pirmininko funkcijas.

Kaip skelbiama ministro gyvenimo aprašyme, K.Budrys turi daugiau nei 20-ies metų patirtį nacionalinio saugumo srityje. Šešerius metus ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo atsakingas už technologinės žvalgybos disciplinas, žvalgybos analizę ir grėsmių prevenciją.

2009–2015 m. ministras taip pat buvo LR prezidento patarėju žvalgybos ir gynybos politikos klausimais. Iki 2009 m. K.Budrys ėjo vadovaujamas pareigas žvalgybos analizės srityje.

Savo pareigas Krašto apsaugos ministerijoje toliau tęs ir socialdemokratė D.Šakalienė. Ji gimė 1978 metais, 2001 metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigė psichologijos bakalauro studijas, 2003 metais jau Mykolo Romerio universitete (MRU) įgijo teisės psichologijos magistro laipsnį (Cum Laude diplomas).

Nuo 2021 m. ministrė mokėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromedicinos institute – tai buvo kognityvinės ir elgesio terapijos pouniversitetinės studijos, tačiau 2023 metais D.Šakalienė jas sustabdė.

2004–2005 metais ministrė buvo MRU dėstytoja, nuo 2004 iki 2015 metų dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute – čia buvo projektų vadovė, programų direktorė, vykdomoji direktorė.

D.Šakalienė dirbo ir žiniasklaidoje – „Žinių radijuje“ buvo autorinių laidų vedėja ir prodiuserė, o nuo 2016 metų – ir portalo Delfi apžvalgininkė. 2012–2016 D.Šakalienė buvo akredituota žurnalistė prie Europos Tarybos Strasbūre.

Socialdemokratų partijai KAM vadovė priklauso nuo 2017 metų. Anksčiau buvo ir nepartinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašo narė.

D.Šakalienė mėgsta keliones su šeima ir augintiniu, domisi fotografija, fantastine literatūra, kinu, tylos meditacija, haiku. Kalba anglų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Naujasis aplinkos ministras K.Žuromskas gimė 1991 metais. Jis pakeitė aplinkos ministro vadovo postą iki šiol užėmusį Povilą Poderskį. Kaip rašoma K.Žuromsko biografijoje, 2015 metais jis įgijo aplinkos apsaugos inžinerijos išsilavinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Nuo šių metų sausio dirbo aplinkos viceministru ir kuravo statybų bei teritorijų planavimo sritis. Prieš tai K.Žuromskas buvo finansų konsultantas, 2021 m. įkūrė mažąją bendriją „Redplyta“.

2018–2020 m. ministras dirbo verslo plėtros vadovu sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“, o 2015–2018 m. – bendrovės RE/MAX nekilnojamojo turto brokeriu, brokerių komandos vadovu ir įmonės vadovu.

K.Žuromskas yra Šaulių sąjungos narys, domisi futbolu, krepšiniu, vandens sportu, padeliu.

2024 metais kartu su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ dabartinis ministras dalyvavo Seimo rinkimuose.

Ž.Vaičiūnas taip pat ministru nuo rudens tapo jau antrąjį kartą. Būtent ši kandidatūra pastaruoju metu kėlė bene daugiausiai aistrų, nes Energetikos ministerijai atsidūrus „Nemuno aušros“ rankose, prezidentas G.Nausėda norėjo Ž.Vaičiūną ir toliau matyti pareigose, bet „aušriečiai“ tokiam prezidento norui nepakluso.

Galiausiai ministerijomis socialdemokratai su „Nemuno aušra“ apsimainė, R.Žemaitaičiui pasiūlydami Kultūros ministeriją, o G.Nausėdai socialdemokratai nunešė būtent Ž.Vaičiūno pavardę.

Ž.Vaičiūnas gimė 1982 metais. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistro laipsnį. Savo profesinę karjerą pradėjo kaip analitikas, taip pat dirbo lektoriumi tame pačiame Vilniaus universitete.

Dabartinis energetikos ministras, skelbiama, turi daugiau kaip 20 metų patirtį nacionalinėje ir Europos Sąjungos energetikoje. Ministru jis taip pat dirbo ir 2016–2020 m. kadencijoje. 2014–2016 m. buvo Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje energetikos atašė.

Kaip skelbia ministerija, dirbdamas viešajame ir privačiame sektoriuose, Ž.Vaičiūnas vadovavo daugeliui strateginių energetikos projektų, aktyviai skatino žaliosios energetikos plėtrą ir inovacijų diegimą.

Jis taip pat yra buvęs Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktoriumi, Global BOD Group Valdybos nariu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu. Daugiau nei 12 metų yra dirbęs Energetikos ministerijoje, kur užėmė įvairias pareigas.

Ž.Vaičiūnas yra nepartinis, tačiau dabar svarsto įstoti į socialdemokratų gretas.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras E.Grikšas gimė 1991 metais. 2013 m. Vilniaus universitetas įgijo istorijos bakalauro laipsnį, o 2018 m. Mykolo Romerio universitete baigė vadybos magistro studijas.

Jį į ministrus pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

2020 m. birželį – 2021 m. spalį ministras buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas, 2021 m. spalį – 2024 m. sausį – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjas, o nuo 2024 m. vasario iki 2025 m. rugsėjo buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos grupės vadovas.

Dar anksčiau E.Grikšas buvo Seimo kanceliarijos patarėjas, UAB „Varėnos vandenys“ valdybos narys, UAB „Varėnos autobusų parkas“ valdybos pirmininkas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos seniūnas, UAB „Girteka logistics“ vadybininkas.

Nuo 2021 m. liepos iki 2025 m. rugsėjo buvo ir Lietuvos delegacijos Europos kosmoso agentūroje vadovas.

E.Grikšas kalba anglų ir rusų kalbomis.

O štai Kultūros ministerijai nuo šiol vadovausiantis I.Adomavičius viešojoje erdvėje sukėlė bene didžiausią audrą. Paaiškėjus, kad „Nemuno aušra“ deleguos būtent jį, kilo pasipiktinimas dėl I.Adomavičiaus kompetencijų stokos, prie Prezidentūros ketvirtadienį surengtas ir kultūros bendruomenės protestas.

Ypač daug dėmesio sulaukė ir tuomet dar kandidato į ministrus emocingas pasirodymas Prezidentūroje, kai I.Adomavičius nuotoliu pasikalbėjo su prezidentu G.Nausėda.

Iš pradžių šias pareigas turėjo eiti socialdemokratė Vaida Aleknavičienė, bet įvykus ministerijų mainams kultūros ministro kėdė atiteko „Nemuno aušrai“.

I.Adomavičius gimė 1983 metais. 2002-aisiais baigė Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą – trombono, dainavimo ir chorinio dirigavimo specialybę. Yra nurodęs, kad 2006 metais baigė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslo vadybos bakalauro studijas.

Kultūros ministras praeityje yra dirbęs draudimo brokeriu, barmenu, renginių vadybininku, o pastaruoju metu užsiėmė šaldytų maisto produktų gamyba, buvo UAB „Bravopasta“ komercijos direktorius.

Savo pomėgius ir visuomeninę veiklą pats I.Adomavičius yra apibūdinęs taip: „Į visuomeninę veiklą įsilieju per muziką. Pilaitės parapijos žmonės mane sutinka bažnyčios chore.

Su muzika esu nuo mažų dienų, todėl dainavimas ir muzika yra artima širdžiai. Sportas – tai buriavimas, jėgos aitvarai. Vanduo yra mano stichija. Žiemos metu – slidinėjimas kalnuose. Kelionės mūsų visai šeimai yra ne tik kartu praleistas laikas, bet ir įspūdžiai vaikams. Visi kartu parsivežame neišdildomus prisiminimus.“

I.Adomavičius taip pat iki šiol buvo Seimo vicepirmininko R.Šukio patarėjas.

Socialdemokratų į ministrus deleguotas J.Taminskas nuo šiol pakeis ankstesnį ministrą Eugenijų Sabutį. Šiam durys į ministeriją užsivėrė dėl vadinamajame „čekiukų“ skandale atsidūrusios bylos. Iki šiol J.Taminskas buvo susisiekimo viceministras.

J.Taminskas gimė 1986 metais. 2010-aisiais įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, Teisės fakultete.

2024–2025 metais buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais, dar anksčiau ėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjo pareigas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėjo pareigas, Seimo kontrolieriaus patarėjas.

Kalba anglų, prancūzų, rusų kalbomis.

Naująją premjerę I.Ruginienę ankstesnėse jos pareigose pakeis socialdemokratė J.Zailskienė. Ji gimė 1965 metais. 1989-aisiais baigė Vilniaus universitetą, istorijos ir visuomenės mokslų specialybę.

Politikė yra socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja, valdybos, prezidiumo, tarybos narė. Iki darbo Seime buvo Prienų rajono savivaldybės vicemerė.

Nuo 2014 iki rinkimų J.Zailskienė buvo ir VšĮ „Su pliusu“ direktorė, iki 2023 metų buvo Prienų rajono savivaldybės administracijos vadovė.

2015–2019 m. buvo Prienų rajono savivaldybės mero patarėja, nuo 1997 iki 2015 metų buvo UAB „Vingis, „Pienių pieva“, „Ekspress leidyba“, „Presa“ redaktorė.

J.Zailskienė savo Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje prieš Seimo rinkimus skelbė, kad yra Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorė, Trečiojo amžiaus universiteto lektorė-savanorė, istorijos pratybų, knygų vaikams autorė ir bendraautorė.

Mėgsta keliones, knygų skaitymą, kultūrinę veiklą.

M.Jakubauskienę socialdemokratai į ministrus paskyrė dar rudenį – savo kadenciją ji tęs ir toliau. Ministrė gimė 1978 metais. Vilniaus universitete baigė visuomenės sveikatos programos bakalauro ir magistro studijas, įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.

Taip pat, skelbia SAM, M.Jakubauskienė yra VU Verslo mokyklos Verslo administravimo (MBA) Antreprenystės ir inovacijų studijų programos magistrė.

Iki pradedant eiti sveikatos apsaugos ministrės pareigas, M.Jakubauskienė vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui, prieš tai fakultete dirbo docente, Tarptautinių reikalų ir programų prodekane, buvo aktyvi sveikatos inovacijų ir giliųjų technologijų (angl. deep tech) inkubavimo ir akceleravimo programų dalyvė bei komandų vadovė.

2023 m. išrinkta geriausia Medicinos fakulteto dėstytoja. Dvi kadencijas M.Jakubauskienė buvo Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisijos narė ir vicepirmininkė.

Ministrė turi daugiau nei 20 metų darbo patirties su sveikatos sistemos įstaigomis, analizėmis, tyrimais. Daugiau nei 10 metų dirbo Europos visuomenės sveikatos asociacijoje, iki šiol yra šios asociacijos Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė ir tarptautinio mokslo komiteto narė. Buvo Europos komisijos mokslinių tyrimų eksperte.

Jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apėmė visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatą, gyventojų sveikatą lemiančius veiksnius ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.

Ministrė M.Jakubauskienė moka anglų, rusų ir ispanų kalbas.

Švietimui ir sportui toliau vadovaus socialdemokratė R.Popovienė. Ją valdančioji partija taip pat paskyrė dar rudenį.

R.Popovienė gimė 1970 metais. 1994 metais baigė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą, įgijo muzikos mokytojos – choro dirigentės specialybę. 1994–1995 m. Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultete įgijo muzikos edukologijos magistro laipsnį.

R.Popovienė yra dirbusi mokytoja, 2007–2011 m. buvo ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė.

2011–2012 m. buvo direktoriaus pavaduotoja Kauno rajono savivaldybės administracijoje, 2012–2016 ir 2016–2020 metais – Seimo narė.

2020–2022 m. Kauno rajono Turizmo ir Verslo informacijos centre laikinai ėjo direktorės pareigas, o 2023–2024 m. buvo Kauno rajono savivaldybės vicemerė.

R.Popovienė kalba rusų, vokiečių, anglų kalbomis, mėgsta dailę, muziką, keliones ir literatūrą.

R.Tamašunienė pakeis teisingumo ministro pareigas iki šiol ėjusį „aušriečių“ deleguotą Rimantą Mockų. Jungtinei valstiečių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai atsidūrus valdančiojoje koalicijoje, Teisingumo ministerijos postas atiteko būtent šiai frakcijai.

R.Tamašunienė gimė 1973 metais. 1994 metais Vilniaus konservatorijoje baigė etninės kultūros pedagogiką, 2002 metais Vilniaus pedagoginiame universitete baigė edukologijos, vėliau – vokiečių filologijos studijas, o 2007 metais Mykolo Romerio universitete baigė viešojo administravimo studijas.

Dabartinė teisingumo ministrė yra dirbusi mokytoja ir mokyklos direktore, 2007–2012 dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, čia buvo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

2019–2020 metais R.Tamašunienė buvo vidaus reikalų ministrė, taip pat nuo 2012 metų renkama į Seimą.

Darbus XX-oje Vyriausybėje toliau tęs ir socialdemokratų dar rudenį į šias pareigas deleguotas V.Kondratovičius. Jis gimė 1972 metais.

2002 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė verslo administravimo bakalauro studijas, o 2018-aisiais įgavo statybos inžinerijos magistro laipsnį.

V.Kondratovičius 2007–2013 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, du kartus buvo susisiekimo viceministru.

Ministras domisi sportu ir turizmu, kalba anglų, baltarusių, lenkų, rusų kalbomis.

Žemės ūkio ministras A.Palionis keičia iki šiol šias pareigas ėjusį Igną Hofmaną, kurį buvo delegavusi „Nemuno aušra“. Jis dirbo XIX-osios Vyriausybės žemės ūkio viceministru. Dabar jo kandidatūra su „aušriečiais“ taip pat buvo suderinta.

A.Palionis gimė 1975 m. 1998 metais baigė Vilniaus universitetą, buhalterinės apskaitos ir audito specialybę. Žemės ūkio ministru A.Palionis yra buvęs ir anksčiau, dirbo 2019–2020 metais. Taip pat buvo Seimo narys, dirbo įvairiose įmonėse.

Ministras yra vedęs, tarp jo nurodytų pomėgių – žemės ūkio darbai, sodininkystė, daržininkystė, bitininkystė, medžioklė, žvejyba, sportinis šaudymas.

Ketvirtadienį Seimas patvirtino ir socialdemokratės I.Ruginienės Vyriausybės programą. Jai pritarus, naujasis Ministrų kabinetas prisiekė ir įgijo įgaliojimus.

Vyriausybės programą palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 40, susilaikė – 2 parlamentarai.