A. Driuką į KT teisėjus teikia LAT pirmininkė Danguolė Bublienė. Anot jos, LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi didelę teisinio darbo patirtį.
„A. Driukas sukaupė beveik 40 metų teisinio darbo stažą, iš kurių – daugiau 30 metų yra teisėjo darbo stažas“, – sakė D.Bublienė.
Anot jos, A. Driukas yra vienas iš teisminės mediacijos Lietuvoje pradininkų, įgijęs socialinių mokslų teisės daktaro laipsnį.
Pats A.Driukas, prisistatydamas Seime, sakė itin vertinantis savo patirtį, prisidedant prie teisės aktų kūrimo.
„Esu prisidėjęs ir dalyvavęs eilėje darbo grupių, kuriant įvairius teisės aktų projektus. Dabar pagal juos dirbu teisme. Civilinis procesas, civilinė teisė, nemokumo teisė – tai mano kasdieniniai įrankiai. Beje, ir viešųjų pirkimų teisė“, – kalbėjo kandidatas į KT.
LAT teisėjas, atsakinėdamas į parlamentarų klausimus, teigė manantis, kad didžiausia Konstitucijos vertybė yra jos vientisumas ir stabilumas. Tiesa, anot A.Driuko, reikia suprasti, jog tarptautinių teismų sprendimai lemia tam tikrus Konstitucijos pokyčius.
„Mes negalime nereaguoti į pokyčius būtent tarptautinėje arenoje. (...) Svarbiausia, kad tai būtų daroma be dramatiškų pokyčių“, – svarstė A. Driukas.
Pateikė nuomonę apie svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo
Kandidatas Seime sulaukė ir klausimo apie diskusijas dėl rusiškų mokyklų Lietuvoje uždarymo. Teisininkas aiškino, kad šiuose svarstymuose taip pat nereikėtų imtis skubotų ir radikalių pokyčių.
„Suprantant tą sudėtingą situaciją, suprantant ir tam tikros dalies visuomenės lūkesčius, kad reikia riboti tam tikros kalbos vartojimą, kartu reikia surasti labai protingą, teisingą pusiausvyrą, kad neatstumtume matomai tų žmonių, kad jie galėtų išlikti visuomenėje, integruotis, nes tai gali sukelti ir priešingą efektą“, – dėstė A. Driukas.
Paklaustas apie valdžių padalijimo principo įgyvendinimą, kandidatas į KT teisėjus neslėpė manantis, kad šiuo klausimu teismai yra kiek pastumti į šalį.
„Teismai vis laukia, kada politinės valdžios išgirs jų lūkesčius ir rūpesčius, kadangi teismų aprūpinimas finansais nėra savitikslis dalykas, siekiant geresnio teisingumo, bet jis įgalina teikti geresnę paslaugą, tai yra kokybiškesnį teisingumą“, – atkreipė dėmesį teisininkas.
Pristačius A. Driuko kandidatūrą į KT teisėjus, vėliau su juo susitiks parlamento frakcijos.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pagal Seimo statutą, nutarimų projektai dėl siūlomų kandidatų Seimo posėdžių sekretoriate registruojami ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki KT teisėjų kadencijos pabaigos. Kandidatai į KT teisėjus Seimo posėdyje turi būti pristatyti ne vėliau kaip per 2 savaites nuo atitinkamų nutarimų projektų įregistravimo dienos.
A. Driukas apie R. Žemaitaičio pasiūlymą naikinti KT: tai yra beviltiški bandymai
Kandidatas į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus Artūras Driukas neigiamai vertina „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio idėją naikinti KT. Anot teisininko, tai yra marginalinis pasiūlymas, idėja, kuri „turėtų numirti“.
„Vienareikšmiškai netikiu, kad jis (KT – ELTA) būtų panaikintas. Iniciatyvų visą laiką mes turime įvairiausių. Mes kartas nuo karto, kas penkeri metai turime pasiūlymą panaikinti atrankos sistemą kasacijoje. Mes galvojame, kad tai yra tokie marginaliniai pasiūlymai, bandymas protestuoti“, – antradienį susitikime su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija Seime kalbėjo A. Driukas.
Jo teigimu, be KT demokratinė valstybė negalėtų gyventi. A. Driuko įsitikinimu, tokios idėjos, kaip siūlymas naikinti minėtą teismą, turėtų „iš karto numirti“.
„Idėjų tokių gali būti, bet jos turėtų iš karto ir numirti. Buvo iniciatyva kažkada, kurią, beje, pats Konstitucinis Teismas ir svarstė – ar Konstitucinis Teismas yra teismas. (...) Tokių bandymų gali būti visada, bet tai tiesiog yra beviltiški bandymai, aš manau“, – svarstė A. Driukas.
R. Žemaitaitis antradienį pareiškė, kad KT yra politizuotas, todėl jį reikėtų uždaryti. Parlametnaro teigimu, KT funkcijas galėtų atlikti Lietuvos Aukščiausiame Teisme įsteigtas skyrius.
„Lietuva turėtų kitu keliu eiti ir Konstitucinį Teismą naikinti. Turėtų būti Aukščiausiame Teisme specialus skyrius – Konstitucijos skyrius. Konstitucinis Teismas šiandien neatlieka savo uždavinių ir savo funkcijų, kurios buvo reikalingos 1992 m., kada buvo kalba apie Konstitucinį Teismą ir jo uždavinius. Konstitucinis Teismas tampa šiek tiek politizuota institucija“, – žurnalistams Seime sakė „aušrietis“.
ELTA primena, kad antradienį Seime pristatytos Vilniaus universiteto profesoriaus Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo A. Driuko ir opozicijos kritikuojamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, socialdemokrato Juliaus Sabatausko kandidatūros į KT teisėjus.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
J. Sabatauskas apie R. Žemaitaičio idėją dėl KT panaikinimo: nėra tokio poreikio
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prabilus, kad reikėtų panaikinti Konstitucinį Teismą (KT), kandidatas į šio teismo teisėjus Julius Sabatauskas tam poreikio nemato ir tokios situacijos išvis neįsivaizduoja.
„Nematau tokio poreikio. Neįsivaizduoju situacijos šiuolaikinėje visuomenėje be KT. Parodykite man valstybę, kurioje jo nėra“, – žurnalistams Seime sakė J. Sabatauskas.
Jo teigimu, yra valstybių, kur toks teismas nesivadina Konstituciniu, bet vis tiek vertina įstatymų atitikimą Konstitucijai.
J. Sabatausko teigimu, norint panaikinti KT, tai reikėtų įgyvendinti keičiant Konstituciją.
„Politikai gali reikšti įvairiausias nuomones. Tačiau jeigu jie nori įgyvendinti, tai galima padaryti tik per Konstitucijos keitimą. Todėl žodžiai yra žodžiais, veiksmai yra veiksmai, visada reikia žiūrėti veiksmų“, – teigė J. Sabatauskas.
Kaip ELTA jau skelbė, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra politizuotas, todėl jį reikėtų uždaryti. Seimo nario priesaiką sulaužiusio politiko teigimu, KT funkcijas galėtų atlikti Lietuvos Aukščiausiame Teisme įsteigtas skyrius.
„Lietuva turėtų kitu keliu eiti ir Konstitucinį Teismą naikinti. Turėtų būti Aukščiausiame Teisme specialus skyrius – Konstitucijos skyrius. Konstitucinis Teismas šiandien neatlieka savo uždavinių ir savo funkcijų, kurios buvo reikalingos 1992 m., kada buvo kalba apie Konstitucinį Teismą ir jo uždavinius. Konstitucinis Teismas tampa šiek tiek politizuota institucija“, – žurnalistams Seime sakė „aušrietis“.
Visgi, nepaisant paties kalbų apie KT politizavimą, R. Žemaitaitis teigė palaikysiąs socialdemokratams daug metų priklaususio Juliaus Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus.
