„Man atrodo, niekas neabejoja Juliaus Sabatausko giliu Konstitucijos žinojimu ir supratimu, ir pasirengimu dirbti tokį darbą“, – antradienį, prieš prasidedant nenumatytam Seimo posėdžiui, žurnalistams sakė J. Olekas.
„Man atrodo, kad šiandien Juliaus Sabatausko paskyrimas tik praturtins ir sustiprins Konstitucinį Teismą, nes jis turi tikrai daugiausiai patirties iš mūsų čia dirbančių“, – aiškino jis.
J. Olekas kartojo manantis, kad Lietuvoje, anot jo, jau formuojasi tradicija į KT skirti teisėjus, dirbusius Seime. Anot politiko, tokia praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse.
V. Urbelis: karo atveju NATO atsakas apimtų visą Rusijos teritoriją
„Man yra gera, kad mes turime gerą kandidatą į Konstitucinį Teismą, kuris gali atstovauti Lietuvos žmonių interesus, apginant jų konstitucines viltis, norus ir tą, ką jie yra sudėję į Konstituciją“, – kolegą gyrė parlamento vadovas.
ELTA primena, kad antradienį Seimui bus pateiktos Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Artūro Driuko ir opozicijos kritikuojamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko, socialdemokrato J. Sabatausko kandidatūros į KT teisėjus.
Susiję straipsniai
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas J. Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Paaiškėjus, kad į KT teisėjus teikiama J. Sabatausko kandidatūra, parlamento opozicija tokį J. Oleko sprendimą įvertino kaip teismo politizavimą ir diskreditavimą. Jų teigimu, socialdemokratai užsiima ydinga praktika, todėl kandidatūros jie nepalaikys.
Apie KT politizavimo grėsmes buvo prabilta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK vadovas Stasys Šedbaras.