„Pirmas koalicinės tarybos susitikimas daugiau buvo techninio lygmens. Susitarėme dėl reglamento, dėl susitikimų dažnumo ir tematikos“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Pirmi sprendimai – spalio 13 d. rinksimės kalbėti dėl biudžeto, kviesime į svečius finansų ministrą. Kitas susitikimas – kiek vėliau, norime kalbėti apie nacionalinį gynybos susitarimą. Kviesime tiek krašto apsaugos ministrę, tiek finansų ministrą“, – pridūrė ji.
Ragina tartis dėl gynybos
Po susitikimo su G. Nausėda kultūros bendruomenė jaučiasi išgirsta: akcentuoja pasakytą palinkėjimą
Savo ruožtu socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius komentavo, jog partijoms reikėtų susitarti dėl prioritetų gynybos srityje. Anot jo, niekas iš partijų neabejoja, jog reikia stiprinti gynybą, tačiau, pažymėjo politikas, galbūt ne visi vienodai supranta, kam pirmiausiai turėtų būti skiriamas dėmesys.
„Reikia susitarti dėl prioritetų, ar visi vienodai juos suprantame (...). Mus jungia ir vokiečių brigada, ir nacionalinė divizija, ir oro gynyba. Manau, reiktų sutarti tai, kas jau turbūt visuotinai ir žinoma. Tai yra ilgametis prioritetas, tai nėra vienos kadencijos klausimas“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
„Saugumo investicijos išlips iš šios kadencijos ir persikels į kitas kadencijas. Todėl tas visuotinis sutarimas visą laiką galimas. Turbūt yra ir bendras sutarimas, kad mes neeskaluotume, jog kažkas labiau už saugumą, kažkas mažiau už saugumą, mes visi už saugumą. Dėl to reikėtų sutarti politiškai“, – akcentavo jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausanti Aušrinė Norkienė teigė, kad jos politinė jėga mato prasmę tartis dėl bendro požiūrio į krašto apsaugą. Anot jos, didelių diskusijų dėl išlaidų krašto apsaugai kilti nebeturėtų, tačiau galima kalbėti apie tokias iniciatyvas kaip karinis rengimas mokyklose.
Už uždarų durų – valdančiosios koalicijos lyderių susitikimas: užfiksavo į posėdį skubančius politikus
„Galime bandyti kalbėti apie pradinį pasirengimą karinį mokyklose. Mes tą idėją turime ir tikrai kviečiame koalicijos partnerius rasti kelių mokykloje jau nebekalbėti apie patriotizmą, kas yra pasirenkami dalykai, bet eiti prie konkrečių pamokų ir priemonių“, – tvirtino politikė.
„Tas strateginis matymas ir bendras konsensusas visų partijų, sudarant nacionalinį susitarimą dėl gynybos, tikrai yra prasmingas, savalaikis. Kviečiame visus ir tikrai patys labai aktyviai tame dalyvautume“, – akcentavo A. Norkienė.
Praėjusią savaitę konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad, siekiant sumažinti kilusias diskusijas dėl šalies saugumo klausimų, partijoms reikėtų pasirašyti atnaujintą susitarimą dėl gynybos.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai idėja įstrigo.
I. Ruginienė apie ministrų derybas dėl biudžeto: šią savaitę – galutinis raundas, vėliau prasidės vieši svarstymai
Planuojant kitų metų valstybės biudžetą, pagrindinis prioritetas išlieka gynyba, teigia ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Ji tikina, kad dar šią savaitę vyks susitikimas su visais ministrais, po kurio bus pradedami vieši biudžeto klausimų svarstymai.
„Dedame visas pastangas, kad 5 proc. BVP (gynybai – ELTA) būtų tas skaičius, kurį galėtume dar šiais metais pasiekti – visos dėlionės yra apie tai. Tiesa, dar yra tik biudžeto apmatas, o šią savaitę susitiksime su visais ministrais – bus antras ir finalinis derybų raundas“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Po to bus rimtas aptarimas Koalicinėje taryboje, Vyriausybės sprendimas, o Seime turėsime du mėnesius ar net ilgesnį laiką, kuomet viešai galėsime svarstyti kiekvieną eilutę“, – teigė premjerė.