„Po tų kelių dronų įskridimų į Lietuvą jautriai reaguojame, žmonės susijautrino. Iš esmės dronais skraidyti neuždrausta. (...) Kiekvienas dronų turėtojas gali droną pasikelti, jei tai nėra draudžiama zona, tačiau iš karto sulaukiame visos eilės skambučių iš žmonių, kurie mato tuos skrendančius dronus ir į tai reaguoja labai jautriai“, – LRT radijui ketvirtadienį pasakojo A. Paulauskas.
Jis pripažino, kad padažnėję žmonių pranešimai apie matomus skraidančius dronus tampa papildomu krūviu policijos pareigūnams.
Pasak A. Paulausko, norint tokiais atvejais įvertinti situacijos grėsmingumą, tenka sugaišti laiko, ieškant paties drono, aiškinantis, kas tą skraidyklę valdė. Dažniausiai, anot policijos generalinio komisaro, tokiais atvejais pažeidimai nėra nustatomi.
Susiję straipsniai
„Tai tikrai yra papildomas krūvis policijos pareigūnams: siunčiame policijos ekipažus tam, kad įsitikintume, ar tai leidžiama, ar draudžiama, tikrai ne visą laiką pavyksta ir tuos dronus pamatyti, nustatyti savininkus. Dažnu atveju čia net ir pažeidimo nėra, čia yra legalūs, normalūs dronai, kurie naudojami kasdieninėje veikloje“, – aiškino A. Paulauskas.
Pasak jo, policija ieško įvairių būdų iš anksto sužinoti legalių dronų skraidymo vietas, kryptis, jog vėliau į dalį iškvietimų galima būtų tiesiog nereaguoti.
ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.
Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.
Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.