Įvairiausiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose ir net užsienyje susibūrę kultūros atstovai bei juos palaikantys žmonės plakatais ir kitokiomis protesto formomis nuo sekmadienio ryto pradėjo įspėjamuosius streikus.
Prie streiko prisijungę menininkai įvairiose Lietuvos vietose 14 valandą kvietė kartu klausytis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“.
Kiek po 13 valandos sostinėje Gedimino prospektu, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, pajudėjo studentų eisena. Jai nesutrukdė net pliaupiantis lietus. Studentų rankose – ne tik skėčiai, bet ir plakatai, muzikos instrumentai.
Visą Lietuvą užliejo M. K. Čiurliono „Jūra“: užfiksuoti audringi aplodismentai ir sutviskusi trispalvė
„Lietus pilietiškumo netirpdo!“ – užlipusi ant scenos tarė viena šio renginio organizatorių.
„Šiandien mes žygiuosime per Vilniaus širdį tam, kad kultūros ir visos Lietuvos kvėpavimas nebūtų užgniaužtas, kad ir kaip kai kas stipriai tai dabar nori padaryti. Mes šiandien žygiuojame tam, kad mūsų balsas būtų išgirstas per visą Lietuvą. Ir mes, įsikinkę savo jaunatvišką maksimalizmą ir nesusitaikymą su nesąmonėmis, kalbėsime taip ilgai, taip garsiai, kol jie neturės jokios kitos galimybės, kaip kad mus išgirsti. Ir jūs labai gerai žinote, ką jie turi išgirsti: Lietuvos kultūra negali būti atiduota į „Nemuno aušros“ rankas!“ – pareiškė ji.
Susiję straipsniai
Prieš 14 val. minia pasiekė Katedros aikštę, kur skandavo „Gėda Nausėda!“. Ten taip pat buvo perskaitytas įspėjamojo streiko manifestas, kurio žinutė – kultūra be „Nemuno aušros.“
Įspėjamojo streiko kulminacija tapo 14 valandą Vilniaus universiteto didžiajame kieme nuskambėjusi M.K.Čiurlionio „Jūros“ įrašo transliacija, papildyta vaizdais iš tuo metu vykusių akcijų visoje Lietuvoje ir LVSO bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre orkestrų atliekamų koncertų.
Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo Gintaras Rinkevičius, LNOBT simfoniniam orkestrui dirigavo Ričardas Šumila. Kūrinio buvo galima klausytis ir pačiose koncertų salėse, jos buvo atviros.
Net ir šaltą dieną „Jūra“ sušildė į Vilniaus universiteto kiemelį sugūžėjusius protestuotojus. Po pusvalandį trukusio kūrinio kelias minutes skambėjo gausūs aplodismentai.
A.Mamontovas: R.Žemaitaiti, jūs niekaip neišlipate iš prorusiško šiukšlyno
Po M.K.Čiurlionio „Jūros“ pirmasis ant scenos kalbėti žengė atlikėjas Andrius Mamontovas. Jis kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingą Ruginienę, socialdemokratus ir patį „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį.
„Noriu kreiptis į kelis asmenis. Visų pirma, Jo Ekscelencija, prezidente Gitanai Nausėda. Čia yra antra jūsų kadencija. Jums nebereikia kovoti dėl balsų, jums nebereikia bandyti įtikti kažkokioms žmonių grupėms. Nebent jūs esate kažkaip priklausomas nuo jų. Jums net nebereikia nieko įrodinėti.
Ir mes iš jūsų laukiame tvirtų, ryžtingų sprendimų. Daug kas abejoja jūsų gebėjimu juos priimti. Bet jūs vis dar turite šansą pasielgti teisingai, neleisti populistams valdyti mūsų valstybės“, – taip savo pasisakymą pradėjo A.Mamontovas.
Tuomet jis kreipėsi į I.Ruginienę ir socialdemokratus.
„Lygiai tą patį noriu adresuoti ir valdančiajai partijai, socialdemokratams, jų lyderiams, premjerei. Jūsų kadencija prasidėjo nuo nelabai gražaus, atviro melo, kai jūs sakėte, kad vienas žmogus bus premjeras, staiga atsirado kitas, dabar jau – trečias. Jūs vis dar turite galimybę pasitaisyti, pasielgti teisingai, neleisti populistams valdyti mūsų valstybės.
Kaip jūs norite, kad mes jus prisimintume? Ar kaip bejėgius žmones, kurie su skaudančia širdimi priiminėja nelabai protingus sprendimus? Ar norite, kad prisimintume kaip bent kartą pasielgusius teisingai?“ – klausė atlikėjas.
Galiausiai A.Mamontovas ką pasakyti turėjo ir R.Žemaitaičiui bei jo vadovaujamai partijai.
„Remigijau Žemaitaiti, jūs nuolat bandote supriešinti Lietuvos žmones, jūs bandote supriešinti taip vadinamus paprastus žmones su taip vadinamu Vilniaus elitu. Tai aš noriu priminti, kad elitas reiškia savo srities lyderiai. Elitas yra ir kultūrinis, ir politinis, ir ekonominis – įvairiausias elitas.
Noriu priminti, kad elitas yra ne tik Vilniuje. Elitas yra visoje Lietuvoje. Elitas yra kiekviename mažiausiame kaimelyje, miestelyje, visuose Lietuvos miestuose – kiekviename kampelyje yra žmonės, kurie yra elitas, geriausi savo srityje. Kodėl jūs norite mus visus supriešinti?
Aš įžvelgiu vieną priežastį. Galbūt dėl to, kad jūs pats nesate politikos elite? Panašu, kad kol kas jums tai negresia, nes jūs niekaip neišlipate iš prorusiško šiukšlyno. Skleidžiate antisemitinius pasisakymus, sąmokslo teorijas. Tai neveda į elitą. Jūs jame negalite būti. Jūs neturite tam savybių.
Dėl to jūs esate piktas ant tų žmonių, kurie yra geresni už jus, ir, naudodamasis savo rinkėjais, nusivylusiais žmonėmis, manipuliuojate jų jausmais ir stengiatės keršyti. Priminsiu, kad yra toks posakis: jeigu užpūsite kitų žmonių žvakes, jūsų žvakė nepradės degti ryškiau“, – kalbėjo jis.
Atlikėjas atkreipė dėmesį, kad ši protesto banga yra tokia stipri, nes politikai atsitrenkė būtent į kultūros žmonių sieną.
„Kultūros žmonės, ypatingai tie, kurie užsiima kūryba, menininkai, jie žino, kaip sukurti iliuziją, kaip prisibelsti į žmonių jausmus, kaip sukelti tam tikras emocijas. Būtent menininkai geriausiai mato jūsų kuriamas iliuzijas ir jūsų manipuliacijas. Jus, Žemaitaiti, matome kiaurai. Matome tai, kas jūs esate“, – tvirtino A.Mamontovas.
Iš minios pasigirdo šūksnis: „Šiukšlė!“
„Mes ryškiai matome tai, kas jūs esate. Jūs įsivaizduojate, kad su savo gudria šypsenėle mus kažkaip apgaunate, vedžiojate už nosies. Visi Lietuvos žmonės mato, kas jūs esate“, – tęsė A.Mamontovas.
„Ir dėl to aš noriu dar kartą kreiptis į prezidentą, premjerę, į valdančiuosius, visas partijas, Lietuvos žmones, kuriems mes patikėjome valdyti mūsų valstybę – atsimerkite. Jūs gi tikrai matote, kas yra „Nemuno aušra“. Jūs matote, kas yra R.Žemaitaitis. Jūs aiškiai matote, kas tai yra. Kodėl jūs pasirenkate jį? Tikrai nėra pasirinkimo? Galbūt jis turi kažkokį video apie jus su šokiais pirtelėje?
Jeigu jis ar „Nemuno aušra“ turi virvutes, už kurių jus tampo, pamirksėkite, duokite ženklą, kad jūs esate pavojuje. Kokia kita yra priežastis, kad jūs negalite patikėti mūsų valstybės vairo žmonėms, kurie elgiasi pagal teisingumo principus? Pasielkite teisingai“, – paragino atlikėjas.
R.Kmita: „Mes esame jūra“
Ant scenos lipęs rašytojas bei literatūros kritikas Rimantas Kmita kalbėjo, kad tai, kas vyksta, jam kelia klausimų, ar norima pakreipti valstybės kryptį ir grįžti 35 metais atgal. Kultūros bendruomenės pasipriešinimą R.Kmita lygino su Sąjūdžiu, kuris taip pat kilo ne dėl pinigų, o dėl kalbos, tapatybės, nepriklausomybės.
Rašytojas bei literatūros kritikas pabrėžė, kad mes neturime ko prarasti, išskyrus demokratiją.
„Mes nesame lašas. Mes esame jūra“, – pareiškė R.Kmita.
Aktorė Nelė Savičenko nurodė, kad „ne kultūra yra pavojuje, pavojuje yra valstybė, nes mes vėl turime prašyti kompetencijos ir atsakomybės, mes vėl turime abejoti valdžios lojalumu valstybei“.
„Kam nepatinka Lietuvos kultūra, tegul pasirenka kitą lovį. Mes sakome ne“, – rėžė ji.
Pagrindinis streiko šūkis – „Tai gali būti paskutinis kartas“. Kultūros bendruomenė viliasi, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai reikia streikuoti ir reikalauti pagarbos.
Ministras I.Adomavičius penktadienį pranešė, jog traukiasi iš pareigų. Tai jį paskatino padaryti premjerė Inga Ruginienė. Jos kantrybės taurę perpildė ministro negebėjimas interviu portalui Lrytas atsakyti, kam priklauso Krymas.
Penktadienį prezidentas pasirašė ministro atsistatydinimo prašymą.















