Šiauliuose gyvenantis trijų vaikų tėvas Raimondas Radzevičius audines augina nuo 2010 metų. Prieš įkurdamas kailinių žvėrelių ūkį vyras kelerius metus dirbo Airijoje, ten užsidirbo pinigų verslo pradžiai ir tas santaupas investavo Lietuvoje.
„Į Airiją emigravau vos tik baigęs vidurinę mokyklą, nes tada, amžiaus pradžioje, Lietuva neturėjo man ką pasiūlyti. Neturiu su kuo palyginti, bet sakyčiau, kad mano kartos jauni žmonės sudarė didžiausią emigrantų grupę, – uždarbiauti į užsienį vykdavo ne dėl malonumo, o todėl, kad savo šalyje neturėjo kuo užsiimti.
Išvažiavome, užsidirbome, parvežėme į Lietuvą pinigų, bet, prabėgus dviem dešimtmečiams, Lietuva mums vėl sako: „Važiuokite lauk“, – guodėsi 40 metų šiaulietis.
Nuo 2027 metų sausio R.Radzevičiaus, kaip ir daugybės kitų kailinių žvėrelių augintojų, verslo Lietuvoje neliks, nes jis buvo uždraustas.
Raimondui skauda širdį ne tik dėl to, kad teks sunaikinti savo rankomis kurtą didžiulį audinių ūkį. Daugiavaikis tėvas nežino, kaip reikės išlaikyti šeimą, kai virš jo galvos kabo ir kitas vėzdas – milžiniška paskola bankui.
„Mūsų ūkio šaka dar prieš kelerius metus buvo vertinama kaip prioritetinė ir pati valstybė ją skatino, siūlė lengvatines paskolas verslui išlaikyti dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje.
Pats irgi paėmiau tokią milijono eurų paskolą, kurią mano audinės tiesiog praėdė, ją grąžinti turiu iki 2028 metų balandžio, kas mėnesį moku po 6 tūkstančius eurų, bet iš ko ją grąžinsiu, jei neturėsiu verslo?“ – klausė R.Radzevičius.
Ne tik jį – ir visus kitus kailinių žvėrelių augintojus – stebina tai, kad per Lietuvoje šimtmečiais puoselėtą ir dar viduramžiais suklestėjusį verslą pervažiuota kone buldozeriu: pokyčiams duoti vos keleri metai, o numatytos kompensacijos yra graudžiai juokingos.
„Aš kol kas tokios kompensacijos net negaliu gauti, nes moku lengvatinę paskolą. Bet Konstitucinis teismas pasakė, kad tai neteisėta“, – sakė R.Radzevičius.
Savo teises ginantys kailinių žvėrelių augintojai teisme kovoja dėl 113 milijonų eurų kompensacijos, nes dabar tam numatytas tik milijonas dengtų menką dalį žalos.
Kam buvo naudinga ir kodėl taip skubėta uždrausti kasmet bent keliais milijonais eurų valstybės biudžetą papildydavusį verslą?
Atvirai pripažino sąsajas
Rengiant su kailinių žvėrelių auginimo verslo uždraudimu susijusias įstatymų iniciatyvas didelės reikšmės turėjo viešosios įstaigos „Tušti narvai“ veikla ir komentarai.
2021 m. lapkritį su kitais parlamentarais Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas registravusi Seimo narė konservatorė Aistė Gedvilienė sąsajas su šia organizacija pripažino net viešai.
„Viešoji įstaiga „Tušti narvai“, jau daug metų kovojanti dėl kailinių gyvūnų fermų uždraudimo, pateikia nemažai faktų, kurie patvirtina, kad kailinių gyvūnų fermose nėra laikomasi gyvūnų gerovės nuostatų“, – buvo rašoma Seimo narės pranešime spaudai, o jame pacituota ne tik Seimo narė, bet ir šios organizacijos vadovė.
Įdomu ir tai, kad daug metų kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimo siekusios organizacijos „Tušti narvai“ interesams atstovauja advokatų profesinė bendrija „Constat“.
Šios profesinės bendrijos asocijuotasis partneris Ramūnas Klimašauskas yra Ievos Klimašauskės – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresniosios patarėjos – sutuoktinis.
Šių metų rugpjūtį I.Klimašauskė dalyvavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų posėdyje. Teisme 48 kailinių žvėrelių augintojai reikalauja daugiau kaip 113 mln. eurų žalos atlyginimo dėl verslo uždraudimo, o valstybei kaip atsakovė atstovauja Seimo kanceliarija.
Ieškovams kilo abejonių, ar I.Klimašauskės pozicija gali būti objektyvi, jei jos vyro atstovaujama advokatų profesinė bendrija yra suinteresuota kuo mažesniu ūkininkų interesų užtikrinimu.
Seimo kanceliarijos atstovai, teisme atsakydami į pareiškėjų prašymą byloje paskirti ekspertizę dėl žalos atlyginimo, net patys ėmėsi spręsti už teismą, teigdami, kad „nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimo, nėra teisinės prasmės nustatinėti konkretaus pareiškėjų dėl gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos uždraudimo patirtų ar patirsiamų praradimų dydžio“.
Vertinimas nugulė į stalčių
Organizacijos „Tušti narvai“ įtaką jos sprendimams pranešime spaudai pabrėžusi Seimo narė A.Gedvilienė nepagrįstai nurodė ir tai, kad kailinių žvėrelių auginimo veikla neva kelia daug abejonių dėl ekonominės naudos valstybei.
Seimo narė rėmėsi tik asmenine prielaida dėl „abejotinos ekonominės naudos valstybei“, nors 2022 m. kovo mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijavo viešąjį pirkimą dėl „Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo“.
Šį pirkimą laimėjusi bendrovė „Smart Continent LT“ jį atliko už 36 tūkst. 300 eurų. O vertinimo išvadoje nurodyta, kad kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma yra 56 milijonai 850 tūkstančių eurų.
Nors su viešojo pirkimo būdu atliktu vertinimu turėjo būti supažindinti visi Seimo nariai, visuomenė ir kitos atsakingos institucijos, aptariant vertinimo išvadą nurodyta, kad poveikio vertinimas nebuvo atliekamas ir juo iš esmės nesivadovauta.
Tuometė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir tuometis ŽŪM ministras Kęstutis Navickas pasirašė po nutarimu, kuriame visiškai nepaisoma vertinimo išvadoje nurodytos sumos ir numatyta, kad lėšos už verslo uždraudimą bus skiriamos iš ŽŪM asignavimų, o jų bendra suma sudarys tik milijoną eurų.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydama įvertinti, ar tuometė premjerė I.Šimonytė, tuometis ŽŪM ministras K.Navickas, tuometis ŽŪM viceministras Paulius Astrauskas ir dabartinė Seimo kanceliarijos atstovė I.Klimašauskė nepažeidė viešųjų ir privačių interesų bei politikų elgesio kodekso.
Niekaip nesuveda galų
Teisme dėl sąžiningo nuostolių atlyginimo uždraudus verslą kovojantys kailinių žvėrelių augintojai teigia ginantys ne vien savo interesus. Jie pabrėžia, kad tokia praktika, kokia formuojama uždraudžiant jų verslą, gali būti pritaikyta bet kurioje kitoje srityje, kai draudimai bus priimami paisant itin siaurų interesų, o kompensacijos nustatomos ne remiantis aiškiais apskaičiavimais, o pagal politikų nuotaikas.
Diržių kaime Šiaulių rajone esančiame ūkyje R.Radzevičius dabar augina per 30 tūkst. audinių, nors pernai dar augino dukart daugiau.
Mažinti audinių skaičių ūkininkas pradėjo iškart po to, kai 2023 metų rugsėjį Seimas priėmė įstatymą, nuo 2027 m. Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.
„Man tai buvo šokas, nes prieš tai valstybė pati skatino auginti kailinius žvėrelius, dalijo lengvatines paskolas verslo tęstinumui, tas paskolas atidavinėsime ilgiau, nei gyvuos mūsų verslas, o paskolų turėtojai iki šiol net negalėjo pretenduoti į kompensacijas, nors Konstitucinis teismas pasakė, kad tai yra neteisėta.
Paskolą, už kurią laidavo pati valstybė, gavome 2022-aisiais, o jau 2023 metais priimtas įstatymas uždrausti mūsų veiklą. Šioje vietoje man nesueina galai, kai valstybė iš pradžių skatina mūsų verslą, o paskui jį uždraudžia“, – atsistebėti negalėjo R.Radzevičius.
Ūkininkas neslepia, kad tą milijoną eurų jo audinės tiesiog praėdė, nes jis buvo skirtas pašarams, kai dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje verslas merdėjo, nes žvėrelių kailių eksportas buvo itin ribojamas.
Tačiau vyrui net sunku apskaičiuoti, kiek realių nuostolių jis patirs, kai jo verslas bus visiškai uždarytas. R.Radzevičius vien į kailių lupimo cechą investavo apie pusę milijono eurų įsigydamas naujausią įrangą, kurios niekur kitur negalės panaudoti.
O išmoka, kurios jis galėtų tikėtis dėl verslo uždarymo, siekia vos 20 tūkst. eurų, nors ir ji jam kol kas nepriklauso, kol, Konstitucinio teismo nurodymu, įstatyme neištaisyti trūkumai.
Nors ir moka milžinišką lengvatinę paskolą, R.Radzevičius priverstas mažinti verslo apimtį, tad mokėti paskolą jau tampa sudėtinga. Tačiau ūkininką nemaloniai glumina ir dar vienas teisinis absurdas: nors oficialiai jo verslas Lietuvoje gali veikti iki 2027 m. sausio 1 d., norint gauti kompensacijas už nugriautus ūkinius pastatus, tai padaryti privalu iki 2026-ųjų gruodžio 31 d.
„Veikla realiai leidžiama viena diena ilgiau, nei sueina fermos nugriovimo terminas. Viename ūkyje yra ir 30 stoginių, kurių ilgis – 100 metrų. Tai milžiniški pastatai, kurių per dieną niekaip nenugriausi“, – teigė R.Radzevičius.
Ūkininkas dalį stoginių ne tik pats naudoja, bet ir nuomoja.
„Valstybė kaip ir įsipareigoja tuos pastatus nugriauti, bet ji neturi nei studijos, nieko, kiek tai kainuotų, tad kol kas tai, kaip ir visa kita, skamba labai neaiškiai“, – pabrėžė R.Radzevičius.
Jaučiasi varomas svetur
Kasmet per 100 tūkst. eurų mokesčių mokėdavęs šiaulietis dabar vėl jaučiasi varomas lauk iš tėvynės, nes pusantro dešimtmečio jo kurtas verslas griaunamas, o jam nepaliekama išeičių.
„Kurdamas verslą paaukojau geriausius savo metus, laikiausi visų reikalavimų, bet niekam tai nerūpi.Valstybė, suprantama, turi viršenybės teisę ir mes privalome jos sprendimus vykdyti, bet norime, kad su mumis būtų elgiamasi sąžiningai ir bent būtų kompensuoti realūs praradimai, o ne tokie, kokius iš dangaus nukabino įstatymų leidėjai.
Mus kaltino, kad neva su gyvūnais elgiamės žiauriai, kad tie gyvūnai neva sužaloti ir leisgyviai, tačiau tai yra visiška nesąmonė. Juk mes prekiaujame kailiais, o pažeisto kailio neparduosi“, – teigė R.Radzevičius, drauge su kitais ūkininkais teisme siekiantis teisingos kompensacijos dėl verslo uždarymo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo.
Atrodė, kad yra reikalingi
48 ūkiams teisme atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas pabrėžė, kad dėl verslo priverstinio nutraukimo nukentės daugybė regionuose gyvenančių Lietuvos šeimų.
Kailinių žvėrelių auginimo ūkiai paprastai įsikūrę atokiai nuo didmiesčių, rajonų pakraščiuose, laukuose.
„Dauguma šiame versle buvusių žmonių sunkiai ras kitą darbą arti namų. Be to, ūkininkai investavo didžiulius pinigus į verslą, nes jį ne tik buvo leidžiama kurti – jis net buvo skatinamas, teikiama parama ir šalies, ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Dalis ūkininkų iki šiol yra nebaigę paramos įgyvendinimo etapo. Vadinasi, pati valstybė nerodė jokių signalų, kad staiga šį verslą gali uždrausti, net priešingai – piešė paveikslą, kad verslas yra pageidaujamas, reikšmingas ir skatinamas, nes buvo investuojama regionuose“, – sakė L.Lukošiūnas.
Advokatas su klientais dažnai pasikalba apie tai, kas nutiks jų ūkiams. Greičiausiai atokiuose kaimuose tik atsiras dar daugiau pastatų vaiduoklių, kaip griuvus SSRS nutiko su sovietmečio kolūkiais, kurių niekam nereikalingi pastatai vis dar kai kur stūkso primindami kraupų laikotarpį.
„Žvėreliams laikyti skirti statiniai negali būti panaudoti niekam daugiau, jie turi būti nugriauti ir tik labai maža dalis statinių, skirtų pašarams, technikai ir sandėliavimui bei darbuotojų buitinėms reikmėms, galėtų būti panaudoti, bet tik teoriškai, nes kam reikalingas sandėlis ar buitinis pastatas kažkokiame užkampyje?“ – retoriškai klausė L.Lukošiūnas.
Klausimai be atsakymų
Advokatui kyla klausimų, kas buvo labiausiai suinteresuotas tuo, kad kailinių žvėrelių verslas Lietuvoje būtų staigiai uždraustas, dėl šio draudimo nukentėsiantiems ūkininkams net nepasiūlius padorių kompensacijų.
„Tokios organizacijos kaip „Tušti narvai“ deklaruoja, kad kovoja už gyvūnų teises, bet, stebint jos agresyvią politiką, tapo įdomu, kas finansuoja šią įstaigą ir kas yra tikrieji jos veiksmų ir įtakos politikams užsakovai, nes šioje visoje verslo uždraudimo istorijoje yra itin keistų momentų“, – teigė L.Lukošiūnas.
Anot advokato, kai politikai pradėjo diskutuoti dėl kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimo, jie aiškiai suvokė, kad žengdami šį žingsnį ir pažeisdami teisėtus tokių žvėrelių augintojų lūkesčius turės visiškai kompensuoti patirtą žalą.
Todėl buvo būtina išsiaiškinti, kokio dydžio ta žala bus, ir inicijuotas viešasis pirkimas jai įvertinti, o konkurso laimėtojų ataskaitoje matyti, kad ūkininkų praradimams kompensuoti reikėtų beveik 60 mln. eurų.
„Tačiau tas vertinimas kažkur pasimetė ir tikėtina, kad Seimo nariai, balsuodami dėl verslo uždraudimo, nežinojo, kokio apskritai dydžio šis verslas Lietuvoje yra, kiek ūkių ir šeimų paveiks toks sprendimas ir kiek tai realiai kainuos valstybei.
Man kyla abejonių, ar Seimo nariai apskritai turėjo suvokimą, už ką jie balsuoja ir kokios bus tokio sprendimo pasekmės Lietuvai? Mes mėgstame lygintis su kitomis šalimis, bet, kalbant apie kailinių žvėrelių auginimo verslą, situacija Europos Sąjungos valstybėse smarkiai skiriasi.
Pavyzdžiui, Liuksemburgas irgi uždraudė šį verslą, bet jam apskritai tai nebuvo problema, nes neturėjo nė vienos tokių žvėrelių fermos. Latvijoje buvo vos kelios merdinčios fermos. O Lietuvoje tai yra reikšminga ir ilgus metus plėtojama ūkio šaka, todėl parlamentarai turėjo suprasti, ką jie daro ir kaip jų sprendimas paveiks visuomenę, o ypač kai kuriuos šalies regionus“, – pabrėžė L.Lukošiūnas.
Siekė profesinio tobulėjimo?
Advokatą nustebino ir tai, kad su „Tuščiais narvais“ susijusios advokatų profesinės bendrijos atstovo žmona iš Seimo kanceliarijos, kuri teisme atstovauja Lietuvai, I.Klimašauskė atvirai dalyvavo teismo posėdyje.
„Taip, ji nekalbėjo, nes prisijungė kaip žiūrovė, bet ji pateikė prašymą prisijungti ir savo darbo metu stebėti procesą, vadinasi, yra tuo suinteresuota, nes valdininkai paprastai šiaip sau nestebi teismų procesų, ypač darbo metu. O grįžusi namo galimai su savo vyru aptarinėja teismo detales.
Dėl to ir kyla klausimų, ar valstybė byloje atstovauja visų piliečių, ar tik kokios nors grupės interesams?“ – samprotavo L.Lukošiūnas.
I.Klimašauskė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad nėra susijusi su kailinių žvėrelių auginimo veiklą draudžiančių įstatymų priėmimu. Anot jos, įstatymų svarstymo ir priėmimo metu jokių pareigų Seime ar Seimo kanceliarijoje ji nėjo.
„Buvusioje savo darbovietėje, eidama patarėjo pareigas Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupėje, vykdydama gautus tarnybinius pavedimus, dalyvavau rengiant Teisingumo ministerijos išvadas ŽŪM parengtiems Vyriausybės nutarimų „Dėl Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ ir dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo projektams. Šias išvadas pasirašė tuometis Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska“, – sakė I.Klimašauskė.
Ji neigia, kad dalyvavo teismo posėdyje, kuriame ūkininkai siekia, jų akimis, teisingų kompensacijų dėl verslo draudimo.
„Šiame posėdyje neatstovavau Seimo kanceliarijai, neužėmiau jokios procesinės padėties šioje teismo byloje, neatlikau jokių procesinių veiksmų. Nebuvau ir nesu įgaliota atstovauti Seimo kanceliarijai šioje byloje teisme.
Buvau prisijungusi stebėti šį viešą teismo posėdį profesinio tobulėjimo tikslu – stebėti, kaip vyksta teismo procesas, pamatyti profesionalų atstovavimą teisme. Atstovavimas valstybei ir Seimo kanceliarijai teismuose yra viena mano, kaip Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresniosios patarėjos, funkcijų.
Pareigas Seimo kanceliarijoje pradėjau eiti tik nuo 2025-ųjų liepos 1 d., todėl kaip nauja darbuotoja siekiau įgyti naujoms pareigoms tinkamai atlikti reikiamų papildomų žinių, jokių kitų Seimo kanceliarijos pavedimų nebuvau gavusi ir nevykdžiau, todėl nematau jokio interesų konflikto.
Taip, mano sutuoktinis advokatas R.Klimašauskas yra asocijuotasis profesinės bendrijos „Constat“ partneris. Tai teisės aktų nustatyta tvarka deklaruota mano privačių interesų deklaracijoje. Dėl to, kas ir kur atstovauja viešajai įstaigai „Tušti narvai“, siūlau klausti šios įstaigos, man ši informacija nėra žinoma“, – tvirtino I.Klimašauskė.
Itin stebina skubėjimas
Pasak advokato L.Lukošiūno, dėl draudimo Lietuvoje uždrausti kailinių žvėrelių auginimo ūkius daugiausia laimės šalys, kuriose toks draudimas netaikomas, o neretai apskritai nepaisoma gyvūnų gerovės.
Tarp tokių – agresorė Rusija ar kitos ES nepriklausančios šalys, kurioms nusispjauti net į pamatines žmogaus teises.
„Stebina tai, kad mes labai skubame šį draudimą įvesti, nors pati ES dėl to dar tik sprendžia. Taip, dalis valstybių jau uždraudė auginti žvėrelius kailiams, bet ten tai nebuvo reikšminga ūkio šaka. O štai Danija, kurioje irgi nuo seno tuo verčiamasi, per COVID-19 pandemiją dėl audinių koronaviruso buvo laikinai uždraudusi jas auginti, mokėjo kompensacijas, bet vėliau vėl leido.
Juk nėra įrodyta, kad kailinių žvėrelių auginimas kuo nors blogesnis už, tarkime, vištų ar kiaulių auginimą. Kailinių žvėrelių didžiausi ūkiai dabar yra Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, o šios šalys net nesvarsto tokio verslo draudimo.
Pasaulinės rinkos itin didelę dalį užėmė ir Lietuva, bet kyla abejonių, ar dėl įstatymo priėmimo balsavę Seimo nariai išties turėjo supratimą, kokio dydžio šis verslas yra ir kokios neigiamos reikšmės jis gali turėti šalies ekonomikai, kaip stipriai bus pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai“, – samprotavo L.Lukošiūnas.
Prašo tik elgtis sąžiningai
Kailinių žvėrelių augintojai ir jiems atstovaujantys teisininkai pripažįsta, kad valstybė turi viršenybės teisę drausti arba riboti kai kuriuos verslus. Tačiau pabrėžia, kad priimdami tokius griežtus sprendimus politikai turėtų elgtis sąžiningai su didelių nuostolių patirsiančiais ūkininkais.
„Bent jau kompensacijos turėtų būti padorios, nes, pagal dabartinę situaciją, net verslui skirtos lengvatinės paskolos, už kurią laidavo pati valstybė, neįstengčiau grąžinti“, – darsyk pabrėžė Šiauliuose gyvenantis ūkininkas R.Radzevičius.
Anot advokato L.Lukošiūno, leidimą užsiimti vienu ar kitu verslu duodantys ar atimantys politikai pirmiausia patys turėtų elgtis atsakingai ir prisiimti savo sprendimų pasekmes.
„Kita kalba būtų, jei draudimas pradėtų galioti po 20 metų, kad būtų pakankamai laiko pertvarkyti verslą. Bet jei verslas naikinamas per kelerius metus, tuomet ir kompensacijos už draudimą turėtų būti padorios, nes dabar net neįmanoma suprasti, kuo remiantis nustatyta vos milijono eurų bendra visiems ūkiams kompensacija.
Matyt, pakėlus pirštą į orą ir bandant suprasti, iš kur vėjas pučia, nes šio skaičiaus neįmanoma paaiškinti kitaip, kaip tik noru parodyti, kad ši veikla Lietuvai nėra reikšminga, nors taip nėra“, – sakė L.Lukošiūnas.
Pinigus paleido vėjais
Buvusi premjerė, o dabar Seimo narė I.Šimonytė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad „Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas“ ŽŪM buvo išties užsakytas, tačiau rengiant išvadą juo remtis nebuvo jokių galimybių, nes skaičiavimai, anot jos, buvo, švelniai tariant, keisti.
„Jie nebuvo tinkami vertinti kompensacijų poreikį, nes kompensacijos mokamos konkretiems verslo subjektams, kurių veikla būtų nutraukiama, o į poveikio vertinimą buvo įtraukti dalykai, kurie susiję su galimais poveikiais makroekonominiams, kitaip tariant – valstybės, o ne konkretaus verslo rodikliams.
Pavyzdžiui, vertinant dirbančiųjų tokiose įmonėse atleidimo poveikį mokamų pajamų ir kitų mokesčių netekimo poveikis nėra įmonės nuostoliai, kuriuos reikėtų kompensuoti, nes šiuos mokesčius moka ne įmonė, o darbuotojas, ir poveikis yra biudžetui, o ne įmonei.
Be to, taip būtų tik tuo atveju, jeigu darbuotojai neturėtų jokių galimybių įsidarbinti kitur ir mokėti tų pačių ar netgi didesnių mokesčių, o tai visiškai neatitiko darbo rinkos padėties minimu metu, kai darbo jėgos itin trūko.
Įmonės nuostoliai tokiu atveju būtų pagal įstatymus privalomos mokėti išeitinės kompensacijos darbuotojams, tačiau ne jų sumokami mokesčiai. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitus poveikius, kurie nekorektiškai vertinti ne tame lygyje, kuriame jie susidaro“, – sakė I.Šimonytė.
Būtent todėl, anot buvusios premjerės, kompensacijų realaus poreikio vertinimui buvo atsisakyta naudoti šią studiją, o panaudotos kailinių žvėrelių auginimo verslo subjektų finansinės ataskaitos ir jų duomenys.
„Šių įmonių pelno ir nuostolio ataskaitos prie jokios didžiausios fantazijos negalėtų pagrįsti nieko panašaus į 50 mln. eurų potencialaus nuostolio, nes finansiniai šioje srityje veikiančių įmonių rezultatai nebuvo net arti tiek įspūdingi.
Tad skaičiuojant buvo atsižvelgiama į realius pačių įmonių teikiamų ataskaitų duomenis apie pelningumą, nenudėvėto turto, kurio nebūtų galimybių pritaikyti kitoje veikloje ar parduoti, vertę, privalomas išmokėti įvairaus pobūdžio išlaidas darbuotojams ir panašiai“, – teigė I.Šimonytė.
Buvusios ministrės pirmininkės nuomone, Seimo nariai apie vertinimą žinojo, nes jo skaičiai buvo naudojami kailinės žvėrininkystės šalininkų.
„Nė kiek neabejoju, kad šia studija dalijosi ir patys verslo atstovai, nes viešumoje minėjo joje esančius skaičius. Todėl niekas to produkto neslėpė. Vis dėlto, kadangi esu šiokia tokia ekonomistė, Vyriausybės vardu šios ataskaitos niekam teikti tikrai negalėjome dėl jos kokybės. Vertinu tai kaip prastai išleistus pinigus, ministerijai nesugebėjus užtikrinti perkamo daikto kokybės“, – sakė I.Šimonytė.
Žvėrelių augintojai kreipėsi į Seimo narius
Kailiai – viena iš trijų seniausių Lietuvos eksporto prekių drauge su gintaru ir vašku. Pirmosios gildijos – pirklių susivienijimai, kur buvo prekiaujama kailiais, įkurtos dar XV amžiuje, o Lietuvos kailininkai turėjo specialų monarchų leidimą prekiauti jais kitose šalyse.
Lietuvoje šia viena seniausių veiklų pastaraisiais metais vertėsi daugiau kaip 500 šeimos ūkių.
Kaip ir Vytauto Didžiojo valdymo laikais, taip ir dabar Lietuvos ūkių kailiai yra eksportuojami į daugelį pasaulio valstybių, tarp kurių – Italija, Prancūzija, JAV.
Priimdami sprendimą drausti kailinių žvėrelių auginimo verslą Lietuvos politikai vieno kailinio žvėrelio gyvybę įvertino vos kiek daugiau nei vienu euru, nors ūkininkai teigia, kad ši kaina prasilenkia su realybe, o ūkininkų patirti nuostoliai sieks beveik 200 mln. eurų, o ne milijoną, kuris numatytas kompensacijoms.
Didžioji dalis nuostolių yra investicijos, ne vienus metus darytos į verslą, o ūkių dėl specifinės infrastuktūros negalima pritaikyti jokiai kitai veiklai. Tai reiškia, kad šiai ūkio šakai reikalingi statiniai, įrenginiai ir kiti sprendiniai bus nepanaudotini. O žinios, patirtis, daugelį metų gerintas kailinių žvėrelių genofondas, tradicijos, darbo vietos bus sunaikinta kompensuojant vos vieną procentą žalos.
„Seimui pasirinkus nesąžiningą ir neteisingą kompensavimo kelią ne tik nebus atlyginti nuostoliai, bet ir bus suformuota nauja praktika. Tai reiškia, kad bet kokia kita ūkinė ar komercinė veikla galės būti sustabdyta pasitenkinant nieko bendra su realybe neturinčiomis kompensacijomis, kurias nustatys ne ekspertai, o daugiau nei keistai finansuojamos įvairios organizacijos, darančios spaudimą Seimo nariams“, – laiške parlamentarams pabrėžė dėl draudimo nukentėsiantys ūkininkai.
Komentuoja advokatų profesinė bendrija „Constat“:
Advokatų profesinė bendrija „Constat“ ir organizacija „Tušti narvai“ straipsnyje minimoje byloje, kurioje 48 ūkininkai reikalauja 113 mln. eurų iš valstybės, nėra proceso dalyviai. Mūsų teisinės paslaugos „Tuštiems narvams“ yra susijusios su gyvūnų gerovės teisės aktų taikymu ir tobulinimu bei kitais gyvūnų gerovės klausimais.
Advokatas R.Klimašauskas yra vienas iš daugiau kaip trisdešimties advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkų ir rinkoje gerbiamas teisės profesionalas, tačiau niekada neatstovavo klientui „Tušti narvai“. Straipsnyje dėstomi įtarimai dėl galimų interesų painiojimo neatitinka tikrovės.
Mūsų kontoros advokatai su 48 ūkininkus atstovaujančia kita advokatų kontora, kuriai priklauso ir L.Lukošiūnas, susitinka kituose teismo procesuose, atstovaudami kitiems klientams. Todėl apgailestaujame, jei ūkininkų advokatai galimai supainiojo mus siejančius procesus. Tačiau advokatų profesinė bendrija „Constat“ juose linkusi kalbėtis tik teisiniais argumentais.