„Aš asmeniškai balsuosiu prieš“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
„Žinau, kaip buvo padarytas procesas. Žmogus važiuoja į prokuratūrą, į apklausą, duoti parodymus, o generalinė prokurorė išėjusi iš Prezidentūros paskelbia, kad byla perduodama į teismą. (...) Teisinėje valstybėje taip nėra“, – akcentavo jis.
Tiesa, šiuo klausimu Seimas ketino apsispręsti dar prieš kelias savaites. Visgi, opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ prašymu svarstyme buvo padaryta pertrauka.
Tąkart pertraukos prašęs opozicijos atstovas Domas Griškevičius pastebėjo, kad klausimas dėl imuniteto panaikinimo nusikėlė į vėlesnį laiką nei planuota, o Seimo salėje neliko pakankamai parlamentarų, kad būtų priimtas sprendimas.
Kaip anksčiau pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, S. Bucevičiaus imuniteto panaikinimo prašoma, nes teisėsauga siekia šiam politikui pareikšti įtarimus „čekiukų“ byloje.
S. Bucevičius, anksčiau žadėjęs gintis Seime, visgi, kreipėsi į parlamentą, prašydamas, jog jo imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.
Kaip numato Seimo statutas, parlamentarui sutinkant, kad jo imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, tokiu atveju laikinoji parlamento tyrimo komisija nėra sudaroma. Seimo pirmininkas teikia parlamentui nutarimą dėl sutikimo leisti politiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Toks nutarimas gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Prokuratūros duomenimis, S. Bucevičius, 2019–2023 m. eidamas Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai suklastojo 4 išlaidų ataskaitas, įtraukdamas į jas duomenis ir pridėdamas kvitus, apmokėtus ne savo vardu, o 7 juridinių, 6 fizinių asmenų mokėjimo kortelėmis ir 1 užsienio banko išduota mokėjimo kortele.
Anot generalinės prokurorės N. Grunskienės, šie galimai suklastoti dokumentai buvo pateikti Akmenės rajono savivaldybės administracijai, o S. Bucevičius, įtariama, pasisavino apie 819 eurų.