Laiškus savo bendražygiams rašyti mėgstantis politikas pirmadienį parašė ir dar vieną. Jį gavo ir portalas Lrytas.
V.P.Andriukaitis nusivylęs, kad partijos lyderiai aktyviai neišreiškia savo pozicijos R.Žemaitaičio pasisakymų atžvilgiu, dėl to esą ir sugeria visą pyktį iš kultūrininkų bei juos palaikančiųjų.
Jis nurodo, kad socialdemokratai turi grįžti prie pirminio susitarimo, kuris vis dar įrašytas ir nepakeistas koalicinės sutarties priede – Kultūros ministerija turėtų likti „socdemams“, o Energetikos – „aušriečiams“. Nepaisant prezidento Gitano Nausėdos norų.
M. Sinkevičius nori tikėti, kad bendrystė su kultūros bendruomene atsiras: „Nekariaujame“
Lrytas pateikia visą V.P.Andriukaičio siųsto laiško turinį:
„Mieli bičiulės ir bičiuliai,
Vakar ir šiandien Vilniaus gatvėse teko susitikti su kultūros srityje dirbančių žmonių inicijuoto protesto dalyviais. Jie – labai įvairūs, atstovaujantys kultūros, mokslo bei meno, o taip pat ir studentų bendruomenes.
Buvo ir politikų, priklausančių įvairioms srovėms. Tiesa, galima buvo jausti labai gerai organizuotą veiklą, standartinius plakatus, lipdukus, ženklus, patvirtinančius ir nemažą finansinę paramą šiai akcijai.
Susiję straipsniai
Nenustebau, kad priekaištų centre atsidūrė būtent LSDP. Nors pagrindinis priekaištas mums – mūsų koalicija su NA – buvo tik keliuose susitikimuose išsakytas, vis tik labiausiai krito iš pasisakančiųjų į akis tai, kad R.Žemaitaičio kalbos ir pareiškimai nesulaukia jokios LSDP reakcijos.
Žmonės giliai skaudino grasinimai iš jo pusės nutraukti finansavimą kultūrai, M.K.Čiurlionio menų mokyklos vaikų gąsdinimai, jų aktyvios veiklos kontrolė ir t.t. – viskas susiplakė į bendrą kaltinimų srautą ne tiek jam, kiek mums.
Kaip žinote, aš esu ir vėtytas, ir mėtytas, mačiau begales protestų ir mitingų, nukreiptų prieš mus. Mano stuburas atsparus, ir oda jau stora visokiems priekaištams. Bet šį kartą teko matyti, jog, jei būtume anksčiau vieni į kitus įsiklausę, situacija būtų buvusi kur kas kitokia.
Jūs žinote, kad protestavau prieš Šarūno Biručio išeliminavimą iš vyriausybės (buvau ir prieš Rimanto Šadžiaus neskyrimą), buvau prieš kultūros ministerijos perleidimą NA, prieš koalicijos sutarties pažeidimą. Buvau ir prieš nuolaidžiavimą Gitanui Nausėdai.
Tad klausydamas žmonių priekaištų tuo labiau jaučiuosi įskaudintas, nes į mano ankstesnius nuogąstavimus apie galimas neigiamas pasekmes nebuvo atsižvelgta. O juk tai galėjo padėti išvengti šios nemažos visuomenės dalies reakcijos.
Iš dalies žmonių lūpų skambėjo ir „Gėda LSDP“, „Vilija – melagė“, „Paluckas – vagis“, „LSDP – prokremlinė partija“ ir tt. Tai rodė konservatorių ir liberalų naratyvų paplitimą jų tarpe, taip pat ir faktą, kad proteste dalyvavo ir šių partijų atstovai.
Po tų susitikimų ir susidūrimų su mitingų dalyviais yra visai akivaizdu, kad būtinas LSDP pareiškimas dėl šios inicijuotos protesto akcijos.
Esu įsitikinęs, kad turime aiškiai pasisakyti R.Žemaitaičio viešų pasisakymų atžvilgiu, atsiribojant nuo jų ir juos neigiamai bei kritiškai įvertinant, taip pat pabrėžti, jog LSDP tvirtai vykdys savo rinkimų į Seimą pažadus, kurių pagrindinės nuostatos perkeltos į koalicijos vyriausybės programą.
LSDP kultūros politikai skiria ypatingą dėmesį, vertindama ją kaip tautos išlikimo, jos saugumo bei identiteto išsaugojimo pamatą. Todėl LSDP sieks atstatyti koalicijos sutartyje numatytą ministerijų kompoziciją ir dėl to inicijuos trijų koalicijos frakcijų skubų bendrą pasitarimą.
Manau, kad vienoks ar kitoks pareiškimas yra būtinas. Tylėjimas jau netinka. Ir trijų frakcijų bendras posėdis yra irgi būtinas.
Būtina jame aptarti koalicijos konsolidavimo, aiškių bendrų pareiškimų ir pozicijų derinimo mechanizmą, nustatyti, kaip reaguoti, kai atskiri koalicijos nariai daro pareiškimus, priešingus koalicijos susitarimui.“