Maskvos namų griovimo konkursas įstrigo teismuose: dalyvavusi bendrovė įžvelgia šališkumą

Konkursą, kurį organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), lydi ginčai dėl dalyvių vertinimo. Tuo metu visuomenėje vis garsiau keliami klausimai, kodėl eilę metų taip ir nepavyksta įgyvendinti teismo sprendimo, nurodančio nugriauti nelegalų pastatą.

Procesas, turėjęs užtikrinti veiksmingą sprendimą dėl daugybę metų ginčus kėlusio pastato likimo, virto užsitęsusiu teisminių ir biurokratinių ginčų labirintu.

Viena iš konkurso dalyvių – griovimo ir demontavimo darbus atliekanti bendrovė UAB „Vilniaus BDT“ – neslepia nusivylimo ir kalba apie neskaidrumą. Įmonės vadovas Giedrius Masalskas tvirtina, kad konkurso eiga buvo neįprasta, sprendimai – abejotini, o procesas užsitęsė neįprastai ilgai.

Pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs, kad bendrovė „Vilniaus BDT“ iš konkurso pašalinta neteisėtai. Visgi, vėliau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino, konstatavęs, kad VTPSI veikė teisėtai. Dabar byla perduota Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriam teks spręsti galutinai.

UAB „Vilniaus BDT“ direktorius G.Masalskas sako, kad konkurso eiga ir aplinkybės kelia klausimų dėl skaidrumo.

„Viešuosiuose pirkimuose nesame naujokai. Tad vertinant šį atvejį galime drąsiai teigti, kad jis vyko labai keistai. Procesas vyko neįprastai ilgai: apie du mėnesius po konkurso neskelbta informacija apie dalyvavusius tiekėjus.

Po dviejų mėnesių užklausė mūsų papildomos informacijos, tada vėl kelis mėnesius trukusi tyla. Galiausiai sulaukėme žinios, kad mūsų pasiūlymas atmestas.

Kad „Vilniaus BDT“ pasiūlymas buvo neteisingai įvertintas, manome ne tik mes, bet ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs mums palankų sprendimą“, – sako G.Masalskas.

Vadovas pabrėžia, kad teismas jau yra konstatavęs netinkamą konkurso sprendimų pagrindimą, tačiau pats konkursas vis dar nebaigtas, o griovimo darbai nepradėti.

„Vilniaus BDT“ vadovas akcentuoja, kad įmonės patirtis griovimo darbuose apima sudėtingus, techniškai rizikingus objektus visoje Lietuvoje. Tai – svarbus argumentas, kodėl bendrovė nesutinka su vertinimu, esą ji neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.

„Griovimo darbų sudėtingumą lemia ne zonos ar pastatų kategorija, o tai, kokia yra paties pastato būklė, kokia jo aplinka.

Pavyzdžiui, teko demontuoti 250 metrų aukščio Elektrėnų kaminą. Arba „Lietuvos“ kino teatrą, kuris buvo prilipęs prie avarinės būklės, suskilusio namo sienos – kiekvienas judesys ten kėlė riziką.

Kitas atvejis – sprogęs daugiabutis Viršuliškėse. Turėjome išgriauti tik viršutinę, sprogimo pažeistą namo dalį, kai niekas dar nežinojo, kur galima atsistoti, o kur – ne.

Taip pat teko dirbti Antakalnio kapinėse, demontuojant sovietinių karių skulptūras ir kartu išsaugant aplink esančius antkapius. Arba vaikų darželio griovimas Vokiečių gatvėje, kai reikėjo išsaugoti senosios Vilniaus sinagogos likučius.

Dar vienas pavyzdys – Žaliojo tilto skulptūrų nuėmimas. Tuomet neturėjome informacijos nei apie jų svorį, nei apie konstrukciją, tačiau vis tiek pavyko išsaugoti net ir skilusią vieną skulptūrą.

Esame dirbę ir ekstremaliomis sąlygomis – pavyzdžiui, per vieną naktį demontuodami viadukus virš automagistralių, kai viską reikia atlikti itin tiksliai ir greitai, pasitelkiant visus techninius bei vadybinius resursus.

Šiuo metu dirbame Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, kur įgyvendiname keliolika skirtingų sutarčių. Tai techniškai labai sudėtingi projektai, nors formaliai jie nepriskiriami jokioms ypatingoms kategorijoms.

Ar šios sukauptos patirtys, mūsų akimis, yra nepakankamos įgyvendinti, palyginti paprastą pastato griovimą Vilniaus centre?“ – retoriškai klausia G.Masalskas.

Pasak G.Masalsko, „Vilniaus BDT“ komanda yra viena didžiausių ir labiausiai patyrusių Lietuvoje griovimo srityje.

„Bendrovėje visus organizacinius ir vadybinius darbus atlieka penki savo srities profesionalai. Demontavimo darbų komandą sudaro 50 specialistų. Didžioji dalis jų dirba jau keliolika metų.

Maskvos namų griovimui tikrai nereikalingas visas mūsų bendrovės resursas. Apie tokio pobūdžio objektus pas mus juokais sakoma: ne darbas, o hobis“, – sako vadovas.

Pasak jo, tokio masto ir techninių iššūkių projektai įmonei nėra problema – per veiklos metus įgyvendinta dešimtys kur kas sudėtingesnių užduočių.

G.Masalskas neslepia – jo manymu, konkurso metu galėjo būti parodytas prielankumas vienam iš dalyvių.

„Atsakysiu nuoširdžiai. Įtariame konkurso organizatorių prielankumą kažkuriam dalyviui. Visas konkurso procesas leidžia daryti prielaidas, kad bandoma „prastumti“ savą.

Ar galimi kiti variantai? Turbūt taip. Pavyzdžiui, noras visiškai sužlugdyti konkursą ir išlaikyti statinį nenugriautą arba visiškas valdininkų nesuvokimas, ką reikia samdyti tokiems darbams.

Mes gerai pažįstame savo sektoriaus konkurencinį lauką. Gal nuskambės arogantiškai, bet tame lauke nežinome nieko, kuris gali prilygti mūsų patirčiai ir ekspertizei“, – sako G.Masalskas.

Jis primena, kad griovimo darbų rinkoje konkurencija nėra didelė: „Mūsų praktikoje buvo atvejų, kai konkursuose dalyvaudavome tik mes. Kai kurie jų būdavo skelbiami pakartotinai, bet norinčiųjų vis tiek neatsirasdavo.

Čia vėl paminėsiu Viršuliškių rajone sprogusį daugiabutį, tilto skulptūras. Mes realiai vertiname savo pajėgumus, o sukaupta patirtis leidžia pasitikėti komandos profesionalumu.“

G.Masalskas pabrėžia, kad viešieji pirkimai turi būti skaidrūs, o sprendimų priėmėjai – atsakingi už tai, kaip leidžiami viešieji pinigai.

„Mūsų pozicija paprasta. Visos organizacijos, skelbiančios viešuosius pirkimus, privalo prisiimti atsakomybę už sprendimus ir leidžiamus visų mūsų pinigus. Konkursas turi būti aiškus ir skaidrus, reikalavimai suprantami, kad jų nereikėtų nagrinėti su teisininkų, ekspertų ir teismų pagalba.

Šiuo konkrečiu atveju mums, ketvirtį amžiaus gyvenantiems iš griovimo darbų, nebeaišku, kas tie griovimo darbai yra – kur baigiasi griovimas, kur prasideda kažkoks „rekonstravimas“. Ar ką ten konkurso skelbėjai išrado?“ – ironizuoja vadovas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas sako, kad šiuo metu dėl Maskvos namų griovimo vyksta teisminiai procesai, todėl konkurso procedūros yra sustabdytos.

„Viešajame pirkime dalyvavo keturi dalyviai. Galimas laimėtojas nėra nustatytas, nes vyksta teisminiai procesai ir pirkimo procedūros šiuo metu sustabdytos“, – teigia R.Gorbačiovas.

Pasak jo, dalyvių kvalifikacija buvo vertinama pagal pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Kadangi šiuo metu vyksta teisminis procesas, sprendimas dėl pirkimo laimėtojo dar nėra priimtas.

R.Gorbačiovas pabrėžia, kad skaidrumo principas pirkimo procedūrų metu buvo užtikrintas – pirkimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS), o visiems tiekėjams sudarytos galimybės susipažinti su pirkimo dokumentais: pirkimo sąlygomis, vertinimo kriterijais bei kvalifikacijos reikalavimais.

„Pasiūlymai vertinami tik pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas pirkimo sąlygas ir jose nustatytus reikalavimus tiekėjams“, – pažymi R.Gorbačiovas.

Visgi, būtent pati VTPSI ir parengė tas sąlygas, kurios dabar kelia daugiausia sumaišties ir ginčų – tiek dėl jų interpretavimo, tiek dėl taikymo konkretiems dalyviams.

Paklaustas, ar vertinant teritorijų statusą buvo konsultuojamasi su Kultūros paveldo departamentu, R.Gorbačiovas patvirtino, kad tokios konsultacijos vyko.

Atsakydamas į klausimą dėl neatitikimų tarp dokumentuose nurodytų duomenų (pavyzdžiui, statybos leidimų ar teritorijų statuso) ir faktinių darbų, kuriuos įmonės grindžia užsakovų pažymomis ar ekspertų išvadomis, Inspekcijos atstovas paaiškino, kad perkančioji organizacija sprendimus priima vadovaudamasi tik pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais ir tvarka.

„Jeigu tiekėjo pateikti dokumentai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o nustatyti neatitikimai yra esminiai ir negali būti pašalinti nekeičiant pasiūlymo esmės, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, priima sprendimą atmesti tokį pasiūlymą“, – aiškina R.Gorbačiovas.

Jis taip pat informuoja, kad šiuo metu griovimo darbų pradžios data nėra nustatyta – procesų eiga priklauso nuo teismo sprendimų.

Pasak R.Gorbačiovo, viešųjų pirkimų procedūros vykdomos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo, poįstatyminių teisės aktų ir kitų pirkimams aktualių teisės aktų.

Kol dalis įmonių neslepia kritikos dėl konkurso procedūrų, kiti potencialūs dalyviai viešai kalbėti vengia.

Tarp jų – UAB „Regina ir CO“, statybos ir griovimo darbų bendrovė, viešojoje erdvėje minima kaip viena iš galimų konkurso dalyvių. Įmonė situacijos komentuoti atsisakė.

„Kadangi mes konkurso nesame laimėję, atsakyti į užduotus klausimus negalime“, – nurodoma įmonės atsiųstame laiške.

Į kalbas nesileidžia ir Vilniaus miesto savivaldybė. Komunikacijos skyriaus atstovas Gabrielius Grubinskas pabrėžia, kad Maskvos namų griovimo procedūras organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, todėl savivaldybė procese nedalyvauja ir laikosi nuošalyje.

„Teismo sprendimu, Maskvos namų griovimo procedūromis rūpinasi ir jas organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Savivaldybė šiame procese nedalyvauja ir laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas“, – atsakyme pažymėjo savivaldybės atstovas.

Tyla, lydinti konkursą, susijusį su vienu didžiausių sostinės objektų, skamba gana iškalbingai. Akivaizdu: visuomenė reikalauja aiškumo, o besitęsiantys teisiniai ginčai užtikrina, kad šio klausimo nebūtų galima nustumti į paraštes.

Tačiau Maskvos namų griovimo procesas, regis, susiduria ne tik su teisiniais barjerais, bet ir su institucijų abejingumu – o gal ir nenoru griauti. Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau buvo užsiminusi apie tai, kad Aplinkos ministerija svarstė galimybę pastatą išlaikyti ir pritaikyti, o nesant tokioms teisinėms prielaidoms – perduoti sklypą Konstantinopolio patriarchatui pavaldžiai stačiatikių bendruomenei panaudos pagrindais.

Tokie svarstymai tik dar labiau pabrėžia, kad Maskvos namų istorija byloja ne vien apie statinį, bet ir apie politinės valios trūkumą.