„Intriga, kuri sukelia didžiausią smalsumą – kiek 2026 metais bus skirta gynybai. Tai 2026 metų biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP. Ir tai yra rekordiškai daug. Man atrodo, kad mes per vienerius metus pasiekėme ganėtinai ženklų šuolį, bet tą mus įpareigoja ir diktuoja daryti geopolitinė situacija. Labai rimtai tai vertiname ir dedame maksimalias pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai“, – teigė I.Ruginienė.
Premjerė nurodė taip pat telefonu kalbėjusis su Lenkijos, Estijos ir Latvijos premjerais apie jų biudžetus.
„Man buvo įdomu, kaip jiems sekasi su šiuo klausimu. Einame koja kojon su savo kaimynais ir strateginiais partneriais, nes visi supranta, kad mūsų mūsų geografinis regionas šiandien turi skirti daug dėmesio gynybai“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Kam bus skiriamos lėšos?
Nors NATO šalys yra sutarusios, kad bent jau 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama tiesioginėms krašto apsaugos reikmėms, o 1,5 proc. BVP galėtų būti skiriama jau dviguboms paskirties projektams, pavyzdžiui, keliams, nei finansų ministras, nei premjerė konkrečiai nedetalizavo, kaip 5,38 proc. BVP ketina paskirstyti Lietuva.
„Finansų ministerija tiesiog skiria sumą gynybai, o vėlesnis skirstymas tarp visų tų poreikių jau yra Vyriausybės sprendimai. Yra gynybos poreikis, kokį išdėstė Valstybės gynimo taryba, yra nauji pajėgumų matymai, todėl dėl konkrečių visų lėšų išdėliojimo Vyriausybė nuspręs“, – teigė K.Vaitiekūnas.
Premjerė savo ruožtu pabrėžė, kad lėšų poreikį formuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Visos tos lėšos yra nukreiptos į gynybą. Krašto apsaugos ministerija formuoja poreikius. Supraskite, kad mes – ne specialistai, tikrai negalime pasakyti, kokių įrankių ir kokių ginklų reikia nusipirkti. Jie (krašto apsaugos ministerija – Lrytas) formuoja poreikį, jie jį pagrindžia ir mes tam pritariame“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Ministrė pirmininkė įvardijo, kad krašto apsaugos srityje yra nemažai tęstinių darbų, kuriems bus skiriama dalis šio finansavimo – pavyzdžiui, divizijos įkūrimas ir kiti NATO įsipareigojimai.
„Tie visi tęstiniai dalykai automatu persikelia – mes negalime nei nukarpyti, nei pakeisti. Mes įsipareigojimus privalomai vykdome ir toliau vykdysime, bet yra ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie yra sąlygoti naujos susidariusios padėties – pavyzdžiui, oro gynyba. Norime investuoti daugiau į oro gynybą. Matome, kad tai galime padaryti kartu ir su kitomis ministerijomis“, – dėstė I.Ruginienė.
I.Ruginienė negalėjo atsakyti, ar Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausančios tarnybos taip pat pateks po gynybos finansavimu.
„Šiai dienai čia yra tik planas ir idėja. Šiai dienai kalbame apie gynybos finansavimą, kuomet atliepiame krašto apsaugos poreikius. Bet ateityje tikrai norėčiau matyti platesnį požiūrį, ir aš manau, kad mes turėtume rengti ir policijos pajėgas, ir kitas pajėgas rengti X dienai. Turime mokytis iš Ukrainos“, – kalbėjo Vyriausybė vadovė.
„Kas iš to, kad gynyba bus tikrai stipri, bet policija nebus pasirengusi, civiliai nebus pasirengę X dienai? To leisti negalime. Tai reiškia, kad mes patį gynybos planą turėsime plėsti“, – pridūrė ji.
Pastebėjus, kad iš šio atsakymo vis dar nėra aišku, ar policijos, pasieniečių finansavimas yra įskaičiuojamos į šį biudžetą, finansų ministras ėmėsi padėti.
„Iš tiesų šis biudžetas yra krašto gynybos biudžetas, ir jis dabar yra suformuotas toks, koks yra. Pagrindinė institucija yra krašto apsaugos ministerija, bet šalies gynyba neapsiriboja viena institucija – yra visa Vyriausybė, ir Vyriausybė priims sprendimus ir padalins tuos pinigus taip, kad būtų geriausiai atliepti krašto apsaugos poreikiai“, – kalbėjo K.Vaitiekūnas.
Iš kur lėšos?
Kiek lėšų bus skiriama iš tvarių biudžeto asignavimų ir kiek bus skolinamasi?
„Jūs turbūt turite omeny skolintas lėšas, kaip buvo šių metų biudžete daryta, nes šiaip atsekti tą lėšų šaltinį yra ganėtinai sunku.
Dabar planuojama, kad skolintų lėšų nebus – bus visa suma biudžete“, – nurodė K.Vaitiekūnas.
Tikimės papildyti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės komentaru.
Valstybės gynimo taryba sausį sutarė, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anksčiau valdantieji skelbė, kad kitąmet gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.