Tačiau spaudos konferencijos metu premjerė negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą, kokia dalis šių lėšų bus skirta konkrečiai kariuomenės reikmėms, o kokia – su gynyba tiesiogiai nesusijusiems poreikiams, pavyzdžiui, keliams, darželiams ar vidaus tarnyboms.
Šį klausimą kelti pradėjo ir opozicija, ir saugumo ekspertai, nurodę turintys informacijos, kad iš tiesų „kietiesiems“ gynybos poreikiams bus skiriama 4,8 proc. BVP, o tokia suma keltų realią grėsmę, kad svarbiausi suplanuoti šalies saugumo projektai nebus įgyvendinti laiku.
Trečiadienį vakare krašto apsaugos ministerija Dovilė Šakalienė ėmėsi gesinti aistras ir nurodė, kad suplanuotas biudžetas yra krašto apsaugos biudžetas, bei patikino šiuo metu neturinti jokių duomenų, kad dalis šio biudžeto būtų paimta kitoms reikmėms, o ne tiesiogiai gynybai.
Keli sektoriai kitąmet gaus papildomas milijonines lėšas: pokyčiai palies ir mokytojų atlyginimus
„Ar dalis gynybos biudžeto, iš šio 5,38 proc. BVP būtų paimta kitoms reikmėms, o ne tiesiogiai gynybai? Tai ne, šiuo metu tokių duomenų neturime. Šiuo metu tam tikra dalis, kuri susijusi su, pavyzdžiui, tam tikrais poreikiais, kuriuos ir šiaip dengdavome, susijusius su ginkluote, su Vidaus reikalų ministerija, tai čia procese žiūrėsime. Bet šiaip ar taip tai bet kokiu atveju ir yra tiesiogiai mūsų atsakomybė. Tačiau šiuo metu, šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas“, – atsakė krašto apsaugos ministrė.
Tačiau tuo pačiu pripažino, kad derybos dėl gynybos biudžeto buvo itin sunkios, jos vis dar vyksta ir vyks dar daug savaičių.
Susiję straipsniai
D.Šakalienė taip pat patvirtino, kad dabar numatytas gynybos finansavimas leistų visiškai išvystyti diviziją iki 2030 metų.
„Šis biudžetas yra krašto apsaugos biudžetas, iš esmės atitinkantis projekciją, kuri buvo pateikta VGT sausio mėnesį, kur yra sudėti visi mūsų prioritetai – nuo divizijos iki brigados“, – aiškino D.Šakalienė.
Ministrė įvardijo, kad šios išlaidos iš esmės apims tris grupes: esamų pajėgumų išlaikymą ir kariuomenės modernizaciją, pasirašytų sutarčių vykdymą (nuo oro gynybos iki divizijos poreikių) ir apie 25 proc. – naujus projektus bei įsigijimus, taip pat susijusius ir su oro gynyba, ir su sausumos pajėgomis.
„Tai yra biudžetas, su kuriuo galima važiuoti. Mūsų komandos tikslas buvo tai, kad nestotų kritiškai svarbūs mūsų gynybos darbai“, – patikino ji.
Paklausta, ar gali nutikti taip, kad Vyriausybė galėtų iš šio biudžeto nurodyti KAM pirkti, pavyzdžiui, ginkluotę pasieniečiams arba patvarkyti kelius, ar apskritai būti įpareigota pradėti vykdyti dvigubos paskirties projektus, D.Šakalienė, po ilgos pauzės, nurodė, kad „politikoje gali būti visko“.
„Bet krašto apsaugos sistemos pozicija nesikeičia, yra tam tikri poreikiai, įsigijimai, nuo ginkluotės, įrangos, personalo, taip pat infrastruktūros poreikiai, nes nesitreniruojantis karys negali labai gerai atlikti savo darbo, kurių negali kuo nors kitu pakeisti. Ar šalia tiesioginių, kietųjų gynybos išlaidų, ar šalia yra poreikis turėti ir įsitraukimą iš kitų sistemų – vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, susisiekimo, energetikos? Tikrai yra, ir tai yra labai svarbu. Bet nereikia painioti skirtingų kategorijų. Tai nėra kokia nors suma, iš kurios mes paskui spėliosime, kam yra skirta“, – kalbėjo D.Šakalienė.
„Premjerės komentaras apie sinergijos poreikį, apie tai, kad valstybės gynybai iš principo yra svarbios ir kitos sritys, tikrai yra logiškas, pagrįstas, aš jį visiškai suprantu. Bet tai yra ant viršaus einantys dalykai – negali pakeisti „NASAMS“ kuo nors. Tai yra tiesiog sistema, kurios tau reikia“, – pridūrė ji.
Tuo pačiu ministrė pripažino, kad diskusija koalicijoje dėl gynybos biudžeto gali būti pakankamai aštri.
Kėlė klausimus
Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, vertindamas premjerės pristatytą biudžetą gynybai, kalbėjo, kad dabar svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už tų 5,38 proc. BVP.
„Ar nėra bandymų pakišti po tais procentais ir nebūtinai su gynyba susijusių dalykų. Tai paaiškės tik tada, kai pamatysime visą biudžeto projektą ir detalius dalykus. Suprantu, kad karinio mobilumo kelias į poligoną yra karinės išlaidos, bet ar darželis yra karinė išlaida? Čia jau ne. Bus daug klausimų, kurių šiandien neatsakyme. Ir iš to neužtikrinto atsakymo premjerės į tuos klausimus, kuriuos kėlė žurnalistai, tų abejonių ir dvejonių yra šiuo klausimu“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Svarbiausia, anot jo, bus įvertinti, ar šios skiriamos lėšos iš tiesų padės Lietuvai judėti link šalies strateginių tikslų: pilno pajėgumo divizijos sukūrimo, dronų ir anti-dronų sistemos kūrimo, oro detekcijos.
„Ar šie suplanuoti pirkimai, kai kurie iš jų suplanuoti tik dabar, ar jie telpa į tą biudžetą, ar bus pinigai tam skirti, ar ne. Jeigu ne, tada blogai. Jeigu tinka, tai tinka“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialiniuose tinkluose taip pat buvo pasirodžiusi ir informacija, esą Finansų ministerija dar pirmadienį planavo teikti biudžetą, kuriame gynybai numatyta tik 4,7 proc. BVP.
L.Kasčiūnas teigė dar prieš savaitę girdėjęs gandus, tačiau suabejojo, kiek tai gali būti tiesa.
Ragino nedaryti kūrybiškos buhalterijos
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kėlė tą patį klausimą – kam realiai nukeliaus numatytos lėšos.
„Premjerė I.Ruginienė šiandien paskelbė, kad gynybai bus skiriama 5.38 proc. nuo BVP. Ir tai tikrai geras, mūsų įsipareigojimus ir VGT sprendimą atitinkantis skaičius.
Tačiau velnias slypi detalėse. Po šios dienos pareiškimo ir vėlesnių komentarų lieka neaišku, kiek šio biudžeto bus skiriama grynai gynybai, o kuri jo dalis bus priskaičiuota prie gynybos išlaidų.
Priminsiu, kad Lietuva nuosekliai buvo viena iš tų valstybių, kuri iš sąjungininkų reikalavo tikro 5 proc. įsipareigojimo, be jokios „kūrybiškos buhalterijos“, kai prie gynybos išlaidų pritempiama tai, kas menkai susiję, tik tam, kad skaičiukai atrodytų gražiau.
Ar naujoji vyriausybė nenueis tuo keliu, kuriuo ilgą laiką raginame nesusivilioti kitus? Laiko iki biudžeto pristatymo lieka visai nedaug, tačiau jo svarstymas gali užsitęsti.
Neramina tai, kad Inga Ruginienė, girdama savo projektą, pastoviai sąmoningai arba netyčia klaidina. Jos teiginys, kad „kultūrai ilgą laiką nebuvo skiriama daug lėšų arba išvis neskiriama“ neturi nieko bendro su realybe.
Ir tai, kad premjerės įsivaizdavimu, iki jos vadovavimo Lietuvoje, gerų darbų valdžios, skaityk, nedarė, verčia abejoti, ar šiandien išgirtas biudžeto projektas esminėse srityse netaps nusivylimu“, – savo feisbuko paskyroje rašė V.Čmilytė-Nielsen.