„Aš greičiausiai susilaikysiu iš teisingumo ministrės pozicijos. (...) Esu tos nuomonės, kad teisėjai, iš Seimo suolo paimti ir į kažkurį teismą įdėti, sukelia tam tikrų abejonių, pirmiausia, visuomenėje ir taip neturėtų būti“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Tamašunienė.
Anot ministrės, jei būtų aiškesni teisėjų atrankų kriterijai, galbūt nekiltų abejonių ir dėl paties J. Sabatausko tinkamumo pareigoms.
„Kyla diskusija dėl tinkamumo. Man atrodo, tų diskusijų mes išvengtume, jeigu būtų atrankos kriterijai nustatyti daug aiškiau, vis dėlto, siekiant kuo mažiau politizuoti teismus“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad į KT kandidatuojantis J. Sabatauskas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, vėliau iš jos išstojo.
J. Sabatausko kandidatūra į KT teisėjus buvo pateikta rugsėjo 30 d.
Sprendimą siūlyti socialdemokratams ilgus metus priklausiusio J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus kritiškai vertina opozicija bei teisės ekspertai. Pasak jų, tai yra KT politizavimas ir diskreditavimas.
Panašiai Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK vadovas Stasys Šedbaras.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.