„Nežinau, kodėl Krašto apsaugos ministerija į ministeriją sukvietė daug visuomenei turinčių įtaką žmonių, žurnalistų ir atskirai pradėjo aiškinti, kad vis tik gal tas procentas nebus toks. Čia įdomus pratimas, kurį vėliau įvertinsime. Nei vienas iš koalicijos partnerių niekada net nekėlė klausimų dėl 5 proc., vienintelis klausimas buvo: kas bus po kablelio? Iš kur tos spekuliacijos ir iš kur jos inspiruotos – aš nežinau, neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.
„Jeigu tai vertinti kaip ministro siekį užsitikrinti gynybai, mūsų visuomenės saugumui svarbų finansavimą – tai turbūt galima vertinti pozityviai. Mano supratimu, tai keistas žanras ir aš jo nesuprantu. (...) Ministrė šią savaitę grįžta ir turėsime pasikalbėti, kas čia atsitiko ir kodėl influenceriai, žurnalistai buvo kviečiami, jiems rodomos prezentacijos ir pateikiami faktai, kurie nesusiję su objektyviąją realybe“, – akcentavo jis.
Kariuomenės vado prašo detaliai paaiškinti savo teiginius
Kaimynėms apribojant oro eismą prie sienos su Rusija ir Baltarusija – D. Šakalienė įvardijo, ką darys Lietuva
Tiesa, gynybai skiriamą biudžetą kritikavo ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pastarasis svarstė, kad ne visos lėšos bus skiriamos krašto apsaugos sistemos poreikiams tenkinti ir teigė žinantis apie „norą investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius“.
Savo ruožtu M. Sinkevičius stebisi tokiais kariuomenės vado pareiškimais ir ragina R. Vaikšnorą detaliai paaiškinti savo teiginius.
Susiję straipsniai
„Kariuomenė įprastai demokratinėse šalyse nereiškia politinių pozicijų ir nepolitikuoja. Nežinau kaip tiksliai vertinti, ar kaip nuomonę, ar kaip poziciją, ar kaip politinį žanrą. Palieku visuomenei tą vertinti. Nesu girdėjęs apie tokius teiginius, tai būtų labai gerai detalizuotai išgirsti“, – dėstė socialdemokratų lyderis.
„Paimti kažkokį teiginį, pasakyti ir bandyti taip apginti ar nuteikti visuomenę, kad po gynybos išlaidomis slepiamos menamos, visai su gynyba nesusijusios išlaidos – yra spekuliatyvu. Kad būtų visiškai viskas aišku, reikia parodyti išlaidų pozicijas ir jas pagrįsti. Vienok, tai yra Kašto apsaugos ministerijos atsakomybė. Tą biudžetą, kuris jai kaip asignavimai skiriamas ir iš valstybės lėšų, ir iš skolintų lėšų, kad jis būtų panaudotas tinkamai. Turbūt ministerija kaip susitvarkė iki šiol – susitvarkys ir ateityje“, – pabrėžė jis.
Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.
Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.
M. Sinkevičius apie partnerių signalus dėl „aušriečių“: būtų gerai, kad ministras informuotų premjerę ne per spaudą
Jeigu dėl koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ ir jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų Vilnius sulaukia signalų iš sąjungininkų užsienyje, būtų gerai, kad apie tai premjerė Inga Ruginienė būtų informuota, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Vis tik, pats politikas nurodo, kad po asmeninio pokalbio su Vokietijos ambasados Lietuvoje vadovais buvo patikintas, jog Berlyno pozicija dėl santykių su Vilniumi – nekinta.
Taip politikas vertino prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymus, esą „aušriečių“ buvimas koalicijoje turi įtakos Lietuvos reputacijai tarptautinėje erdvėje.
„Būtų labai, aišku, gerai, kad komunikuodami mūsų užsienio reikalų atstovai, ministras ne per spaudą perduotų, kad yra partnerių nuogąstavimų ir abejonių, bet informuotų, prabryfintų mūsų premjerę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Sinkevičius.
Vis tik, pastebėjo socialdemokratams vadovaujantis Jonavos meras, apie partnerių signalus užsiminę politikai kalba gana abstrakčiai.
„Reikia labai konkrečiai kalbėti, kas išreiškė tokį nuogąstavimą. Ir neleisti žinučių į eterį, bet kalbėtis, jeigu esame politinė komanda“, – pažymėjo jis.
„Tos žinutės spaudoje gal ir gerai, bet nežinau, ar jos (skirtos – ELTA) vidaus auditorijai, siekiant sustiprinti vidaus politikos klausimų aktualizavimą ir problematikos iškėlimą, ar tai yra nuoširdi reakcija, kurią bandoma pasakyti“, – tęsė M. Sinkevičius.
M. Sinkevičius tvirtino šią savaitę turėjęs galimybę paklausti ir Vokietijos ambasados Lietuvoje vadovų, ar Berlyno pozicijos Lietuvos atžvilgiu keičiasi. Socialdemokratas nurodo jokių neigiamų signalų ar indikacijų nesulaukęs.
„Kaip tik buvo pasakyta prezidento frazė, kad yra tam tikrų požymių iš partnerių apie šalutinį situacijos poveikį. Tai aš paklausiau, ar oficialusis Berlynas išsako kažkokių nuogąstavimų arba tarp eilučių, ar tiesiogiai leidžia suprasti, kad mūsų partnerystė kažkaip yra veikiama politinių vidaus įvykių. Tai buvau patikintas, kad taip nėra“, – sakė meras.
Vis tik, jeigu kiti sąjungininkai išties reiškia nerimą dėl padėties Lietuvos vidaus politikoje, M. Sinkevičiaus manymu, apie tai „būtų labai nuoširdu pasakyti bent premjerei“.
Kaip skelbta, šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad „Nemuno aušros“ buvimas koalicijoje ir padėtis valdančiųjų gretose, R. Žemaitaičio pasisakymai sulaukė Lietuvos sąjungininkų dėmesio.
„Tai, kas dabar vyksta, kas įvyko praėjusį penktadienį, atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį. (...) Aš negąsdinu, tačiau aš noriu pasakyti, kad labai gerai pagalvokime. Mes, turbūt, norime, kad mūsų poligonai nebūtų tušti“, – įspėjo G. Nausėda.
Savo ruožtu šalies diplomatijos vadovas K. Budrys interviu „15min“ pripažino, kad „Nemuno aušra“ turi įtaką Lietuvos reputacijai užsienio partnerių akyse.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė trečiadienį nurodė, kad nėra sulaukusi neigiamų sąjungininkų signalų, tačiau situacija, pabrėžė ji, nėra gera.