„Jei aš būčiau šalies vadovas – prezidentas ar premjeras – kariuomenės vadui būčiau seniai nuėmęs žvaigždutes ir jis būtų atleistas iš darbo. Ne kariuomenės vadui politikuoti. Man keista, kad dar juo pasitiki. Turėjo būti pareikštas nepasitikėjimas“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Kariuomenės vadas R. Vaikšnoras šią savaitę LRT teigė girdėjęs, neva gynybai numatytas finansavimas nebus skirtas tik krašto apsaugos poreikiams. Jis tikino girdėjęs apie norą investuoti dalį lėšų kelių atnaujinimui, savivaldybių infrastruktūrai.
„Kariuomenės vadui reikėtų suvokti, kad biudžetas nėra guminis, kad reikia iš kažkur pinigų paimti. Tegu kariuomenė pradeda efektyviai naudoti pinigus ir tų pinigų atsiras daug“, – teigė „aušrietis“.
R. Žemaitaičio užuominos dėl ateities koalicijoje: ne taip reikėtų kalbėtis
Be to, tikino R. Žemaitaitis, kariuomenės vadas nepagrįstai tvirtina, kad nereikia investuoti į infrastruktūrą. Pasak jo, investicijos į trinkeles ar kelius taip pat yra svarbu, nes, pažymėjo politikas, kitu atveju įsigyjama karinė technika negalės manevruoti.
„Kariuomenės vadui reikėtų suvokti, kad plytelės arba kelias, ką jis vardina, yra viena iš pagrindinių infrastruktūros dalių. Nes jei nebus infrastruktūros, jokia karinė technika negalės važiuoti. (...) Jei nebus mobilumo, nebus ir gynybos“, – sakė R. Žemaitaitis.
Susiję straipsniai
„Kariuomenės vadas neturi nė vienai dienai likti toliau vadovauti. Kariuomenės vadas turėjo jau užvakar padėti pareiškimą ir atsistatydinti“, – apibendrino „aušrietis“.
Kariuomenė nekomentuoja R. Žemaitaičio pareiškimų apie R. Vaikšnorą
R. Žemaitaičiui teigiant, kad viešai apie gynybos biudžetą pasisakęs kariuomenės vadas R. Vaikšnoras turėtų trauktis iš savo pareigų, Lietuvos kariuomenė sako tokių parlamentaro pareiškimų nekomentuosianti.
„Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, kurioje kariai vadovaujasi Kario etikos kodeksu, kariuomenės vertybėmis ir faktais, o kariuomenės vadas yra profesionalus karys, kurio kaip asmens ir institucijos užduotis yra planuoti, organizuoti ir prireikus, vadovauti šalies ginkluotai gynybai“, – rašoma kariuomenės atsakyme Eltai.
„Laikome, kad reikalavimų kario statusui paisymas yra profesionalumo požymis, todėl politikų pasisakymų Lietuvos, kaip ir kitų vakarietiškų demokratinių šalių, kariai nekomentuoja“, – priduria kariuomenė.
ELTA primena, kad Vyriausybei pristačius kitų metų valstybės biudžeto projektą, kilo diskusijos dėl numatomų lėšų gynybai. Klausimus dėl gynybai skirto finansavimo kėlė ir opozicijos bei verslo atstovai.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kariuomenės vado keliami klausimai yra neatsakingi. Jai antrino ir socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, teigdamas, kad R. Vaikšnorui nederėtų politikuoti.
Tai, jog kariuomenės vado pozicija nėra tinkama, sakė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tuo metu opozicijos atstovai pabrėžė – valdantiesiems derėtų susilaikyti nuo komentarų apie R. Vaikšnorą, vieši nesutarimai tarp kariuomenės ir Vyriausybės yra ydingi valstybei.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai maždaug 4,79 mlrd. eurų.