Lietuva, anot jų, taip pat atsidūrusi nelengvoje situacijoje, nors poreikį rūpintis saugumu dabar jaučiame kaip niekad.
Pasak diskusijoje „Kaip keičiasi saugumo architektūra Lietuvoje ir Europoje?“ dalyvavusių pašnekovų, šiandien reikia aiškiai suvokti, ko konkrečiai reikia, kad visi šalies gynybos poreikiai būtų patenkinti, tačiau bendrą sutarimą pavyksta rasti ne visada, o kartais pamirštame ir kitas gyvybiškai svarbias jungtis.
„Gynyba nėra tik reguliarios kariuomenės. Ir Europai reikia tai suprasti – ginasi ir laimi ne tik kariuomenės, bet ir tautos. Kitaip tariant, be visuotinės gynybos, turint omenyje Rytų priešininką, nieko nebus. Nepamirškime šito“, – paragino buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Politologas Alvydas Medalinskas savo ruožtu kaip svarbią šalies gynybos ir saugumo dedamąją įvardijo ir vidinę šalies politinę situaciją, o į mūsiškę dėmesį jau esą atkreipė net kariaujantys ukrainiečiai.
Tuo metu įvairių įtampų fone, kai Rusija jau ne tik teoriškai, bet ir praktiškai testuoja NATO ir Europos šalių budrumą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvardijo, kokia iš tiesų kalba šiuo metu reikėtų kalbėtis su savo priešu.

