„Neatsakinga kariuomenės vadui komentuoti biudžetą per trinkelių formavimą. Neatsakinga“, – Seime sakė I. Ruginienė pažymėdama, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu reikia susitelkti bendram tikslui.
„Man atrodo, kad tokie pasisakymai nėra tinkami“, – Vyriausybės vadovei pritarė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kariuomenės vadas R. Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles savivaldybėse tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą.
Galiausiai išstojo „Aušriečių“ lyderis R.Žemaitaitis, pareiškęs, kad R.Vaikšnoras turėtų trauktis iš užimamų pareigų.
„Jei aš būčiau šalies vadovas – prezidentas ar premjeras – kariuomenės vadui būčiau seniai nuėmęs žvaigždutes ir jis būtų atleistas iš darbo. Ne kariuomenės vadui politikuoti. Man keista, kad dar juo pasitiki. Turėjo būti pareikštas nepasitikėjimas“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Profesorius: kariuomenės vadas gali pasakyti savo nuomonę
Ar pagrįstai valdantieji žeria priekaištus kariuomenės vadui? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas svarsto, kad R.Vaikšnoras visgi turi teisę kelti klausimus dėl lėšų paskirstymo.
„Mano galva yra pokyčių biudžeto formavime, bandant iš tiesiogiai gynybai skirtų lėšų – konkrečiai iš gynybos fondo – numatyti lėšas savivaldybėms, kurios užtikrintų civilinę saugą, galbūt atliktų infrastruktūros darbus, tariamai ar iš tikrųjų skirtus padidinti mūsų gynybinį pajėgumą.
Bet, kiek suprantu, iki tol to nėra buvę. Gynybos fondo biudžeto dalies perdavimas civilinėms reikmėms yra rimta priežastis, dėl ko reikia kelti klausimus. Kariuomenės vadas, kuris matyt pirmasis mato tokį posūkį, yra visiškai teisus keldamas klausimus. O kas daugiau galės apie tai kalbėti?
Pasikliauti vien tik politikų liūliavimais, kad viskas bus gerai, mes gynybai skirsime tuos skaičius, kuriuos esame pateikę – to neužtenka. Reikia žiūrėti ir nepasimesti tose buhalterinėse pinklėse.
Manau, bandymai užgniaužti kariuomenės vado pasisakymus yra spaudimas, kurio politikai neturėtų sau leisti. Jei vyksta normali demokratinė diskusija dėl biudžeto, šiuo atveju kariuomenės vadas yra profesionalas, kuris gali pasakyti savo nuomonę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu dėstė T.Janeliūnas.
Galiausiai pats R. Vaikšnoras šeštadienį patikino, kad įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjimas – jis tikino kalbėjęs interviu antradienį, kai planuojamo gynybos biudžeto skaičiai dar nebuvo žinomi.
„Biudžetas dar tik planuojamas. Kur įvyko nesusipratimas – mano interviu buvo duotas antradienį, o viskas nuskambėjo trečiadienį ir ketvirtadienį, aš po to nekalbėjau. Antradienio interviu, dar niekas nežinojo apie skaičius, niekas nebuvo aišku dėl biudžeto. Visi pasigavo mintį, kad vadas kažką kritikuoja – jokiu būdu. Aš esu konstruktyvaus bendravimo šalininkas ir šnekame apie tai, ką žinome“, – šeštadienį Eltai sakė R. Vaikšnoras.
Pykčiai Vyriausybės viduje
Šiomis dienomis garsiai aidėjo ir dar vienas su gynybos biudžetu susijęs konfliktas. Tarp krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir premjerės I.Ruginienės kilusios įtampos atsidūrė net tarptautinės žiniasklaidai akiratyje.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) neoficialiam pokalbiui buvo sukviesti visuomenininkai, kuriems buvo pristatyta, kad naujajame gynybos biudžete bus mažiau lėšų negu reikia. Šią žinią jie ištransliavo savo socialiniuose tinkluose.
I.Ruginienė tokius D.Šakalienės veiksmus pavadino sabotažu, bet netrukus Vyriausybės vadovė švelnino poziciją ir patikino, kad įvyko nesusipratimas.
Komentuodama kilusį konfliktą „Saugumo kodo“ konferencijos metu D.Šakalienė pasakojo, kad ministerijoje nuolat vyksta „off the record“ tipo pokalbiai – ne įrašui, ne spaudai, tačiau apie šį konkretų susitikimą ministrė tikino nežinojusi.
Šį konfliktą aprašė ir įtakingasis tarptautinis leidinys „Politico“. Ar politikų nesutarimų dėl šalies gynybos finansavimo atgarsiai užsienio spaudoje nedaro žalos Lietuvos reputacijai?
2008–2010 m. užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas pasakojo, kad neformalūs pasikalbėjimai su viešosios erdvės formuotojais – normali praktika.
„Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome vadinamuosius „off the record“ bryfingus apžvalgininkams ir žurnalistams. Visų pirma, nė dėl politinių tikslų ar tam, kad išsikovotum didesnį dėmesį, bet kad edukuotum žurnalistus, jie suprastų kaip priimami sprendimai NATO, Europos Sąjungoje ar Vyriausybėje.
Manau, tiek krašto apsaugos ministrė, tiek kariuomenės vadas puikiai atlieka savo pareigas. O dėl komunikacijos – gal visiems būtų geriau dirbti savo darbus ir komunikavimą perduoti atstovams spaudai, kad nebūtų klaidų ar pasisakymų, kurie taptų politinių spekuliacijų dalimi.
Bet nematau, kad toks pasakymas pakenktų. Lietuvos reputacija krašto apsaugos srityje yra tvirta, manau, tokia ir išliks“, – „Žinių radijui“ sakė V.Ušackas.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo BVP – maždaug 4,79 mlrd. eurų.
Tiesa, kalbėdama apie krašto apsaugos finansavimą, premjerė I. Ruginienė buvo užsiminusi, kad dalis šio biudžeto bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, visuomenininkai teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.