„Suvalkų koridoriaus strateginė svarba yra neabejotina, ji atsispindi ir NATO regioninių gynybos planų įgyvendinime. Tačiau, labai svarbu, kad būtų ir labai aiškus akcentuotas dvišalis dėmesys šiai problemai. Jau minėtas ankstesnysis jūsų pirmtakas, Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda šiam klausimui skyrė prioritetinį dėmesį, mes dalyvavome ne vienose pratybose, kurios buvo skirtos Suvalkų koridoriaus temai“, – pirmadienį kelio atidaryme teigė G. Nausėda.
„Todėl, gerbiamas prezidente, aš labai norėčiau padaryti tą įžangą ir su jumis ir pačiu artimiausiu metu, galbūt jau ateinantį pavasarį, įgyvendinti dar vieną pratybų projektą būtent Suvalkų koridoriuje“, – tęsė jis.
Šalies vadovo teigimu, „Via Baltica“ yra svarbus strateginis projektas ir Suvalkų koridoriaus saugumo klausimu, gerinantis karinį mobilumą. Anot jo, ateityje jo svarba tik didės.
„Kaip atsilieps „Via Baltica“ įgyvendinimas šiam klausimui, aš jau minėjau, kad tai labai svarbus ne tik prekių, žmonių judėjimo labai svarbi arterija, bet ir karinio mobilumo arterija“, – teigė prezidentas.
„Ateityje tai tik stiprės ir taps vis svarbesniu faktoriumi. Todėl, manau, kad tikrai turėtumėme pasidžiaugti, kad šis karinio mobilumo aspektas vaidins didelį vaidmenį ir ateityje dar didesnį vaidmenį, kuomet „Via Baltica magistralė bus sujungta visa savo apimtimi iki pat Talino“, – sakė jis.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockio teigimu, siekiant karinio bendradarbiavimo būtų galima diskutuoti ir apie G. Nausėdos pasiūlytas pratybas.
„Šiandien, kaip Lenkijos prezidentas, pastebiu būtent tokius formatus Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalių, ir Šiaurės šalių, (…) kurie mums padeda plėsti ekonominį, karinį bendradarbiavimą, bet taip pat ir didinti mūsų bendrą saugumą“, – sakė jis.
„Apie tai galėtumėme diskutuoti, žinoma, ir prezidento pasiūlytame karinio bendradarbiavimo, saugumo, pratybų formate, kurios yra labai svarbios. Tačiau mūsų saugumo kontekste „Via Baltica“ yra labai svarbi ir, manau, kad tai užduotis ir man, ir prezidentui Nausėdai, ir mūsų bičiuliams iš Estijos ir Latvijos, kad žvelgtumėme į šį projektą iš saugumo prizmės“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
Pirmadienį oficialiai atidarytas „Via Baltica“ magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai.
Primename, kad „Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės–Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67, bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą). Tai – kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui.