„Tai yra Seimo sprendimas. Aš pasisakau ir visada pasisakiau prieš KT politizavimą“, – žurnalistams Kaune teigė G. Nausėda.
„Gaila, kad ankstesnioji valdžia šitą kamuolį pradėjo vynioti ir dabartinė valdžia seka tuo kamuoliu. Tikrai taip neturėtų būti. KT turi labai svarbią funkciją mūsų demokratinėje sąrangoje, niekam neturi kilti abejonių dėl jo sprendimų pagrįstumo ir nepolitiškumo“, – akcentavo šalies vadovas.
Kaip skelbta, antradienį Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti į KT teisėjus teikiamų J. Sabatausko, Haroldo Šinkūno bei Artūro Driuko kandidatūras.
Į KT teisėjus pateikto J. Sabatausko atvejį laiko pirmuoju tokiu: net ir konservatoriams užteko košės
Daugiausiai aistrų dėl kandidatūros į KT teisėjus sukėlė Seimo pirmininko Juozo Oleko pasiūlytas J. Sabatauskas. Opozicijos bei teisės ekspertų vertinimu, siūlyti parlamentarą į tokias pareigas yra KT politizavimas ir diskreditavimas.
Panašiai Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) vadovas Stasys Šedbaras.
Susiję straipsniai
J. Sabatauskas buvo ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, į Seimą renkamas nuo 2000 m. Tiesa, savo narystės socialdemokratų partijoje politikas atsisakė prieš pateikiant jo kandidatūrą į KT teisėjus.
Šiuo metu jis yra Seimo TTK pirmininkas.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.