„Seimo nario darbas čia neatrodo rimta“, – žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, jog opozicija į KT kreipsis per artimiausias dienas, surinkus 29 parašus.
Kaip jau buvo skelbta, antradienį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas Haroldas Šinkūnas nesulaukė pakankamai parlamentarų palaikymo.
Slapto balsavimo metu už šiuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pirmininkaujantį J. Sabatauską pasisakė 64 parlamentarai, 46 buvo prieš, 10 susilaikė.
Tuo metu už Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) teisėją A. Driuką palaikė 90 parlamentarų.
Savo ruožtu už Vilniaus universiteto (VU) profesorių H. Šinkūną balsavo 53, prieš 44, susilaikė – 22 Seimo nariai. Jis nesulaukė pakankamai parlamentarų palaikymo.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikė šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Nutarimas dėl teisėjų paskyrimo įsigalios pavasarį – kovo 19 d.
Seimo pirmininko pasiūlytas J. Sabatauskas sukėlė nemažai aistrų opozicijos gretose. Jų vertinimu, siūlant parlamentarą į tokias pareigas KT yra politizuojamas. Tokią poziciją antradienį išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Apie politizavimą Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.