Dar rudenį premjeru išrinktas socialdemokratas Gintautas Paluckas jau vasarą buvo priverstas pasitraukti iš posto – koaliciją bei Vyriausybę teko du formuoti du kartus, koalicijoje pakeičiant ir vieną iš partijų.
Visgi „Nemuno aušra“ su Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje jau spėjo paklibinti ir naująją daugumą, kai ministerijų dalybose įvyko netikėti mainai, o galiausiai Kultūros ministeriją „socdemai“ iš „aušriečių“ vis tiek atėmė.
Tačiau pirmuosius naujojo Seimo metus patys politikai mato labai skirtingai. Iš pradžių „Nemuno aušros“ gretose dirbusi, o dabar prie Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Agnė Širinskienė tvirtina, kad iššūkių naujajai valdančiajai daugumai yra ir bus labai daug – ramybės neduoda tas pats R.Žemaitaitis, dabar trūksta ir „kadrų į ministerijas“, o kai kurie priimti sprendimai verčia pakelti antakį.
Savo ruožtu socialdemokratas, dabar jau kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas stebėjosi, kaip kaltinimais gali žarstytis buvusi koalicijos partnerė, kuri ir pati į naująjį Seimą įžengė su „Nemuno aušra“.
Su demokratais būtų kitaip?
S.Skvernelio demokratai buvo tie, kurie su socialdemokratais bei „aušriečiais“ rudenį ir pradėjo darbus naujoje koalicijoje. Nors iš pradžių atrodė, kad darbas turėtų vykti pakankamai sklandžiai, galiausiai keliai išsiskyrė. A.Širinskienė svarstė, kad šiuo metu problemų valdančiųjų gretose yra apstu – kai kurios iš jų esą išryškėjo palaipsniui.
„Manau, kad kartais yra geriau įvykius stebėti iš šalies, ir aš manau, kad mes, keldami klausimą dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo koalicijoje, labai įžvalgiai pasakėme, kad darbas su šita politine jėga koalicijoje bus apsunkintas.
Turime begalę pavyzdžių – nuo labai skambių partijos pirmininko pareiškimų apie A.Gelūną feisbuke, vėl grįžtant prie antisemitizmo, ir baigiant ta pačia Kultūros ministerija ir kol kas nesurastų ministrų.
Tai išties iššūkių aš matau šitoje valdančiojoje daugumoje be galo daug. Jau nekalbu apie tai, kad tos nuolatinės ministrų postų dalybos ir praktiškai per metus nesusiformavusi Vyriausybė – mes dabar turime jau dviejų ministrų stygių – lemia tai, kad ir darbų reikėtų labai gerai pagalvoti, kurie buvo atlikti per pastaruosius 12 mėnesių, kiek šita valdžia po rinkimų yra valdžia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ vertino A.Širinskienė.
Paklausta, kas iš esmės taip stipriai galėjo pasikeisti per pusmetį, kad surasti tam tikrus ministrus yra taip sunku, parlamentarė svarstė, jog krizę sukėlė vienas po kito valdančiuosius lydėję skandalai arba nesusipratimai, o geri specialistai su tuo taikstytis greičiausiai nenorėtų.
„Matyt, valdančioji dauguma turėtų pasakyti, kodėl jiems taip yra sunku dirbti. Aš manau, kad tiesiog žmonės, kurie yra savo srities profesionalai, pamatė, kokiais metodais šita valdžia dirba, pamatė, kad pirmasis premjeras krito dėl skaidrumo situacijos, kurios negalėjo paaiškinti.
Pamatė, kaip atrodo antrasis pagal dydį koalicijos partneris, ir natūralu, kad tie, kurie yra profesionalai ir nėra politiškai angažuoti, vengia turėti reikalų su tokia valdžia. Kitas dalykas, tas „socdemų“ gyrimasis, kad jie į kiekvieną vietą turi po 12, po 8, po 9 kandidatus ir gali parinkti lengvai iš savo bičiulių tarpo ministrus ar viceministrus, vis dėlto panašu, kad yra tik gyrimasis.
Pasižiūrėkime kad ir į paskutines dabar jau krašto apsaugos ministro paieškas“, – socialdemokratams dar nepaskelbus apie kandidatą į šį postą laidoje svarstė A.Širinskienė.
Anot politikės, tiesiog akivaizdu, kad patys socialdemokratai neturi „labai daug kadrų“, kuriuos galėtų pasiūlyti į aukščiausius postus.
„Aš jau nekalbu apie tą nuolatinį melą, kuris epizodas po epizodo išlenda. Pradedant ponios V.Blinkevičiūtės didžiuoju melu, kuris, aš manau, ir atvedė socialdemokratų partiją į pergalę rinkimuose, kuomet ji sakė, kad ji bus premjere, ir iš karto po rinkimų suprato, kokio yra amžiaus, ir pasakė, kad jau nebebus, ir baigiant visais kitais melais dėl G.Palucko „Garnio“ ir galų gale melu dėl biudžeto, kuomet socialdemokratų partija kažkada kritikavo, kad pensijos auga tik 12 procentų, o dabar pas pačius auga 12 procentų“, – dėstė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė.
Visgi A.Širinskienė sutiko, jog jeigu iš koalicijos būtų pasitraukusi R.Žemaitaičio „Nemuno aušra“, o ne jie, demokratai tikrai būtų galėję sklandžiai tęsti darbą ir su socialdemokratais, ir su valstiečiais, kurie dabar ir užėmė demokratų vietą. Net jeigu tie „melai“ vis tiek nedžiugintų.
„Mes būtume pasilikę, aš manau, kad koalicija iš tikrųjų dirbtų ir būtų kur kas veiklesnė ir veiksnesnė, negu ką turime dabar. Tai taip, kai kuriuos melus, matyt, jau neišvengiamai teks pamiršti, ir šitai daugumai tenka pamiršti.
Bet aš manau, kad ir to melo, suprantant, kad koalicijos partneriai jo netoleruoja, o mes tikrai labai principingai žiūrėjome ir į G.Palucko situaciją ir bandymus vartytis, ir į čekučių skandalą, ir kitus dalykus, tai to melo galbūt koalicijoje būtų mažiau“, – kalbėjo politikė.
A.Širinskienės teigimu, jeigu demokratai būtų likę valdančiojoje koalicijoje, greičiausiai nebūtų priimtos pataisos ir dėl „čekučių“, o J.Sabatauskas nebūtų paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.
„Aš net neabejoju, kad Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikrai niekada nebūtų pateikęs asmens, kuris neturi pilno darbo stažo – taip, kaip priklauso turėti teisėjui. Tai tokių dalykų nebūtų įvykusių.
Dabar tie dalykai įvyko, juos aptarinėjame, bet ar jie duoda pridėtinę vertę valstybei, ar galų gale parodo, kad mūsų valdžia veikia, nes socialdemokratų šūkis buvo rinkimuose, kad valdžia, kuri veikia, ar ta valstybė, valdžia veikia, kuomet ji savo bičiulius į Konstitucinį Teismą išsiunčia, arba kuomet savo bičiulius išsukinėja nuo baudžiamosios atsakomybės ir ją bando sumažinti?
Tai čia, matyt, kiekvienas Lietuvos rinkėjas įvertins“, – svarstė Seimo narė.
R.Kaunas: truputėlį nesolidu
Tuo metu socialdemokratas R.Kaunas, paprašytas įvertinti naujojo Seimo pirmuosius metus, pirmiausia įgėlė tai pačiai A.Širinskienei.
„Man tiesiog yra truputėlį apmaudu, kad mūsų politikoje, Lietuvos politikos padangėje, vyrauja labai daug dvigubų standartų ir tokia iškreiptų veidrodžių karalystė.
Gerbiama Agnė išvardino daug įvairių samprotavimų, bet priminsiu, kad demokratai buvo ne pusę – jie praktiškai buvo visus metus kartu, kartu priiminėjo sprendimus, kartu dirbo, ir tuo metu buvo viskas gerai“, – tikino R.Kaunas.
„Nebuvo gerai“, – trumpai jam atsakė A.Širinskienė.
„Pradėjom nuo V.Blinkevičiūtės – aš jau esu sakęs, kad V.Blinkevičiūtė turbūt apgavo ypač tuos, kurie nebalsavo už socialdemokratus. Čia toks jau juokas gaunasi. Taip, Vilija pasirinko kaip pasirinko, partija priversti jos negali, nei vieno žmogus negalime Lietuvoje priversti daryti to, dėl ko jis persigalvoja.
Pripažįstame, kad Vilija persigalvojo, bet situacija yra tokia, kad judam toliau, važiuojam į priekį, ir šiandien girdėti, kad politikė, kuri atėjusi su „Nemuno aušra“, tiek moralizuoja, tiek yra daug krištolo, kabutėse, tuose žodžiuose, jog tiesiog sunku klausytis“, – kalbėjo R.Kaunas.
Tiesa, jis nesiginčijo dėl to, kad su „aušriečių“ lyderiu R.Žemaitaičiu dirbti nėra lengva.
„Nemuno aušra“ šiandien yra įvardinama kaip kažkokia problema Lietuvoje. Taip, ponas R.Žemaitaitis yra labai impulsyvus politikas ir dažnai sukelia įvairių pasisakymų, kurie priverčia pakelti antakius.
Ir pati „Nemuno aušra“ tikrai ne su visais jo pasakymais jau sutinka, bet priminsiu, kad ponia Agnė su ta jėga atėjo į politiką, ir šiandien moralizuoti yra truputėlį nesolidu iš ponios Agnės“, – aiškino R.Kaunas.
Politikas taip pat nesutiko ir su tuo, kad per šiuos metus valdantiesiems nelabai pavyko nuveikti ką nors naudingo – R.Kaunas tikino, kad G.Palucko Vyriausybė dirbo aktyviai – pavyzdžiui, priimta lankstesnė antrosios pensijų pakopos reforma.
„Nebelieka jokio prievartinio įtraukimo. Taip pat yra įvykdyta mokesčių pertvarka, pagaliau sukurtas progresyvus GPM sprendimas, ko Lietuvai tikrai visada reikėjo ir ko ankstesnėms vyriausybėms niekaip nepavyko padaryti.
Dėl NT mokesčio, manyčiau, šitoje vietoje galima tokį mažą minusiuką dėti, nes tikrai buvo galima geresnį sprendimą priimti. Ir čia kalba su demokratais visgi turėtų būti, ar tikrai jų nekilnojamojo turto mokesčio interpretacija padėjo Lietuvai, ar mes tikrai dabar turime geresnį sprendimą, negu galėjo būti.
Čia man tikrai klausimų kyla“, – svarstė socialdemokratas.
Dėmesį R.Kaunas taip pat atkreipė ir į rekordinį gynybos biudžetą.
„Interpretacijos, kam biudžetas bus išleistas, yra tik interpretacijos. Faktas yra toks, kad mes turime beveik 5 milijardus, turime daugiau negu 5 procentus, kas ir buvo žadėta.
Taip kad socialdemokratams gynyba yra aktuali, mes tą suprantam. Be abejo, dabar turime tokią krizę su kaimynine valstybe ir tais leidžiamais balionais. Taip yra, bet tie balionai skrenda nuo 2023 metų.
Ir 2023 metais ar 2024 metais tuometinė Vyriausybė, tiek premjerė, tiek krašto apsaugos ministras aiškino, kad nereikia sureikšminti tų balionų, ir tie pasisakymai yra. Šiandien mes tą klausimą sprendžiam“, – dėstė R.Kaunas.
Anot jo, negatyvus fonas ypač iš opozicijos pusės egzistuoja prie kiekvienos valdžios – kritika, tęsė socialdemokratas, yra normali ir jos reikia. Tačiau, pabrėžė jis, valstybė „veikia ir juda į priekį“.
Kai ko buvo galima išvengti
Pirmuosius Seimo kadencijos matus įvertino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas. Paklaustas, ar darbų atlikta pakankamai, ar buvo galima politikams pasistengti ir labiau, jis išskyrė kelis aspektus.
„Iš tiesų, kai kurie dalykai, kurie buvo žadėti, turbūt antros pakopos reforma buvo vienas ryškiausių socialdemokratų rinkiminių pažadų, iš tikrųjų tai buvo įgyvendinta.
Dėl mokesčių reformos – kažkoks procesas įvyko ir kažkoks rezultatas yra, nors, jeigu mes prisimintume, kaip buvo priiminėjama ta reforma, tai iš tikrųjų buvo labai daug neaiškumo ir paskutinių minučių pasikeitimų, nesutarimų pačios koalicijos viduje.
Tai tas rezultatas, na, turbūt reforma vardan to, kad būtų įvykusi reforma – labiau taip“, – vertino I.Kalpokas.
Dėl kitų darbų, pasak politologo, situacija šiek tiek sudėtingesnė.
„Buvo daug kalbų, pavyzdžiui, per rinkimus, apie sveikatos apsaugą, buvo bandymų inicijuoti pakeitimus, bet kažkokio esminio proveržio nepamatėme. Su krašto apsauga kol kas, atrodo, kad taip truputėlį viskas juda iš inercijos, ir vėlgi, kaip mes pamatėme per konfliktą tarp dabar jau buvusios ministrės ir premjeres, nebūtinai ta kryptis ir pačioje partijoje yra matoma visiškai vienodai“, – svarstė I.Kalpokas.
Politologo teigimu, jau seniai buvo toks atvejis, kai dėl gynybos biudžeto ministras ar ministrė virstų iš posto.
„Čia nėra jau taip, kad galima nuvažiuoti su visišku bendru sutarimu“, – svarstė I.Kalpokas.
Pasak VDU docento, kalbant apskritai apie teisėkūrą, jau eilę metų buvo šnekama apie tai, kad Lietuvoje priimama labai daug naujų įstatymų, įstatymai taisomi, perrašomi, tad galbūt geriau būtų galvoti apie kokybę, o ne kiekybę.
„Iš kitos pusės, šią kadenciją mes matydavome, kai Seimas susirenka į posėdį ir nelabai turi ką veikti tame posėdyje, nes stringa teisės aktų pateikimas tarp Vyriausybės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, apskritai teisės aktų rengimas stringa.
Tai čia irgi turbūt šiek tiek signalizuoja ir apie negebėjimą susitarti dėl prioritetų ir dėl iniciatyvų tarp koalicijos partnerių“, – vertino politologas.
Tiesa, pasak I.Kalpoko, valdantiesiems tikrai buvo galima išvengti ir „čekiukų“ įstatymo pataisų, ir J.Sabatausko nusiuntimo į Konstitucinio Teismo teisėjus.
„Tai aišku, kad be to buvo galima apsieiti. Dėl J.Sabatausko reikia pripažinti, kad Pandoros skrynią čia atidarė ne socialdemokratai, o dar konservatoriai praėjusią kadenciją, bet nebuvo būtina sekti tuo bloguoju pavyzdžiu ir vėl teikti politiko kandidatūrą į Konstitucinį Teismą.
Dėl „čekučių“ irgi tikrai tų diskusijų buvo daug, galų gale buvo ir prezidento veto, kurį buvo pasirinkta atmesti. Vėlgi, turbūt buvo galima įsiklausyti ir į alternatyvius balsus.
Juo labiau, kai tas paskui buvo pristatoma tų pačių socialdemokratų, tarsi apskritai būtų įvesta atsakomybė, o ne sušvelninta“, – pastebėjo I.Kalpokas.
Todėl, aiškino jis, kartais ir pačių socialdemokratų komunikacija dėl priimtų sprendimų, švelniai tariant, prasilenkia su objektyviais faktais.