Pasauliui gyvenant itin neramiais laikais vis dažniau kyla su saugumu ir ekonomika susiję klausimai. Vienas tokių – JAV investicijos mūsų regione ir, ar viena stipriausių pasaulio valstybių pasiruošusi ginti savo investicijas. Neturėdami konkretaus atsakymo, galime tik spėlioti, koks scenarijus galėtų būti.
Nemažai laiko JAV praleidusi A. Grigas teigia, kad tai itin skambus klausimas, nes, kad JAV būtų panaudojusi ginklą ginant investicijas, labai retas reiškinys.
„Negalima tikėtis, kad mums bus tai taikoma“, – aiškino ji.
Tam ji pateikė kelis pavyzdžius, kai Amerika įvedė savo kariuomenę į Gvatemalą ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje padarė perversmą dėl bandymo nacionalizuoti vaisių fermas. Nuo to laiko ir kilo ironiškas terminas „bananų respublika“, nes tai buvo pagrindinis auginamas vaisius.
Kitas pavyzdys, 1953 metais, kai gynė savo naftos įmones Irane, o pats naujausias – 1989 metais Amerikai įvedus karių padalinį į Panamos kanalą, kuris ir dabartinėje JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje nuskambėjo kaip strategiškai svarbus prekybai.
„Abejočiau, kad Amerika ateitų ir gintų“, – teigė A. Grigas.
Pasak jos, pirmiausia būtų taikomi diplomatijos, sankcijų ir teisės žingsniai.
Ką pasirengusi ginti JAV?
A. Grigas mano, kad JAV pasiryžusi ginti Taivaną dėl strateginių, ekonominių ir geopolitinių interesų bei noro neprarasti veido tarptautinėje arenoje.
„Kinijos karinė ir jūrinė pozicija tame regione yra stipresnė ir Amerikai būtų labai sudėtinga, jei reiktų ginti Taivaną“, – teigė ji.
Taivano klausimas vis iškeliamas skirtingose JAV administracijose kaip vienas iš tikslų. Pratęsdamas A. Grigas mintį M. Dubnikovas pridūrė, kad istorija rodo, jog JAV gina ne kažkieno kito, o savo strateginį interesą išlaikyti dominuojančią poziciją. Jei tame mato kylančias rizikas – tik tada įsiterpia.
„Atsiranda svertas, per kurį JAV gali spausti“, – aiškino M. Dubnikovas.
M. Dubnikovas priminė 1988 metų naftos krizę, kuomet Amerika negalėjo leisti, kad kita šalis galėtų diriguoti ir spausti. Todėl M. Dubnikovas atsargiai vertina ateities sprendimus dėl Taivano, nes klausimą laiko svarbiu šiuo momentu.
Žvelgdamas į Lietuvą jis akcentuoja pirmąją didžiąją investiciją šalyje – Klaipėdoje esantį „Philip Morris“ fabriką. Jis akcentuoja, kad mus tai labai svarbi investicija.
„Vienas fabrikas užtikrina penktadalį Klaipėdos uosto apkrovos“, – pridūrė jis.
Tačiau M. Dubnikovas kelia ambicingą ir perfrazuotą klausimą, ar mes gintume JAV interesą neprarasti investicijų Lietuvoje. Jis akcentavo, kad tai yra mūsų interesas norint, kad mus gintų.
„Jeigu mes sugebėsime ginti JAV interesus, tada turime šansą gauti politinį, finansinį palaikymą, galbūt naujų investicijų, kurios mums būtų didžiulės“, – aiškino jis.
M. Dubnikovo teigimu, mes turėtume susikoncentruoti į JAV buvimą mūsų šalyje ir jos interesų gynimą Europos Sąjungos kontekste. Kaip pavyzdį pateikė Airiją, kuri sugebėjo prisitraukti duomenų centrus ir IT sektorių, nes stovėjo prieš ES, kad neapmokestintų Amerikos bendrovių.
Įsiterpusi A. Grigas kėlė provokuojantį klausimą, ar Lietuvos verslo interesai gins savo investicijas šalyje, nes šiuo metu skaičiuojama apie 10 mlrd. eurų lietuvių įmonių investicijų užsienyje.
„Tai siunčia įvairius dviprasmiškus signalus“, – svarstė ji.
Kaip žaidžia JAV?
M. Katkus į situaciją pažvelgė kitu kampu ir priminė 1997 metų situaciją, kai atsirado kompanija „Williams Lietuva“. Per tarpininkus į Lietuvą atėjusi nedidelė naftos kompanija norėjo nupirkti Mažeikių naftą. Tuomet kompanijos investicijas Lietuvoje siejo su saugumo garantijomis mums.
Tezė daugiau Amerikos, mažiau Rusijos Lietuvoje pakankamai stipriai eidavo politinėje linijoje, tačiau M. Katkus tai supaprastina ir pabrėžia tris svarbius aspektus. Vienas iš jų – noras dominuoti, antras – ideologiniai ir religiniai santykiai bei trečias – ekonomika.
„Ne viską, ką daro Amerika galima suvesti į ekonomiką“, – pridūrė M. Katkus.
Nors sąrašą būtų galima tęsti, M. Katkus akcentavo religinį aspektą, kuris didele dalimi susijęs su Izraeliu, nes religingi amerikiečiai mano, kad šalies gynimas yra dalis jų tapatybės. Todėl M. Katkus teigia, kad ekonominis interesas vyrauja kiekviename šalies vykdomame veiksme.
„Nesvarbu net, jeigu vedančioji idėja ginti Izraelį gali būti ideologinė, tai paskui natūraliai kyla ekonominiai klausimai“, – aiškino jis.
M. Katkus sako, kad dabar vyksta įdomus dalykas, nes Kinija paskelbė pilną retųjų metalų draudimą. Jis pridūrė, kad ekonominio karo prasme tai yra pats stipriausias šūvis. Vadinasi, kad Kinija jaučiasi labai užtikrintai.
Retųjų metalų reikia visoms naujoms technologijoms, dirbtiniui intelektui, kosmoso programoms, todėl M. Katkaus teigimu, tai gali būti panašiai kaip naftos atveju ir matysime įvairių atsako bandymų.
M. Katkus akcentuoja, kad Amerikos prezidentai, demokratai ir respublikonai, darė praktiškai vienodus dalykus. Todėl JAV jis vadina agresyviu žaidėju tose vietose, kuriose nemano, kad turi žaisti gražiai. Europą, matydami kaip sąjungininką, elgiasi gražiai.
„Amerikiečiai nori žiūrėti į ateitį“, – mano jis.
Ko turėtų imtis Lietuva?
A. Grigas teigia, kad tarp JAV partijų vyrauja didžiuliai svyravimai, o viena iš rizikų, kad prie Joe Bideno kalbėjome vienaip, bet prie D. Trumpo reikia kalbėti kitaip. Ji pridūrė, kad girdint aštrią kitų JAV politikų retoriką galima pasimesti, kas yra sąjungininkai, o kas nebe.
„Mes tikrai esame naujame Šaltajame kare“, – mano A. Grigas.
Amerika, matydama kylančią Kiniją ir stebėdama geopolitinę įtampą, nenori prarasti savo pozicijų, todėl šiek tiek nusisuka nuo Europos ir nori, kad šalys pačios prisiimtų atsakomybę.
„Šitame žaidime yra ir ekonominiai, ir geostrateginiai interesai“, – teigė ji.
M. Dubnikovas pirmiausia siūlo pasižiūrėti, kaip mes atrodome bendrame Baltijos šalių kontekste.
„Tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kaliningrado esame pleištas“, – teigė jis.
Lietuvą M. Dubnikovas prilygino Gotlandui, todėl turime kelti klausimą, ar mūsų priešas sąjungininkui taip pat yra priešas. Jo nuomone, Amerikai rusai yra priešai. Neabejoja, kad ekonominis aspektas yra mūsų saugumo garantas.
„Mus gintų ne dėl to, kad čia būtų dar penkios amerikiečių įmonės, bet dėl to, kad mes būtume stipresni“, – nuomonę išsakė M. Dubnikovas.
Todėl svarbu būti stipriems, kad galėtume pritraukti investicijų. Tuo tarpu M. Katkus pabrėžė lietuvių agresyvumą, kurį vertina amerikiečiai. Pasak jo, mūsų vienaragių bendruomenė yra labai daug nuveikusi ir integravusi į tarptautinę rinką. Labai svarbu suprasti, kad tai kompanijos, kurios yra svarbios. Vieną iš jų M. Katkus įvardijo „Vinted“, kuri net nėra susijusi su saugumu ir gynyba.
„Mes tikrai turime naujų verslų, kurie yra visiškai netradiciniai“, – situaciją Lietuvoje įvertino M. Katkus.
Neįtikėtinos svarbos sprendimas galėtų būti susijęs su amunicijos pramone ar ginklų tvarkymu. Tuomet turėtume susijusių dalykų su pačiu Pentagonu. Bendrą situaciją M. Katkus vertina gana teigiamai, nors D. Trumpo kadencijos pradžioje gąsdino nežinomybė ir prezidento noras viską drastiškai keisti.
„Mums, esant mažai šaliai, reikia suprasti, kad tokia gyvenimo realybė. Kartais šviečia saulė, kartais lyja“, – teigė M. Katkus.
Apie didesnį Amerikos investicijų srautą Lietuvoje kalbėjusi A. Grigas akcentavo, kad esame patikimas partneris ir tą reikia išnaudoti įsiliejant į pramoninę grandį Vakarų šalyse ir karinėje industrijoje.