Pranešime D. Bublienė apžvelgė Lietuvoje taikomus kolektyvinių interesų teisės gynimo mechanizmus, jų raidą, Atstovaujamųjų ieškinių direktyvos įgyvendinimo klausimus bei kol kas neišnaudotas galimybes, kurios šiai sistemai padėtų veikti efektyviau ir pasiekti geresnių rezultatų vartotojų teisių apsaugos srityje.
„Lietuvoje egzistuoja du kolektyvinių interesų teisės gynimo būdai – grupės ieškiniai ir atstovaujamieji ieškiniai, tačiau praktikoje jie nėra iki galo veiksmingi“, – pažymėjo LAT pirmininkė.
Pranešime D. Bublienė aptarė, kaip per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi grupės ieškinių sistema Lietuvoje. Šis mechanizmas pirmą kartą atsirado dar 2003 m., kai buvo priimtas naujasis Civilinio proceso kodeksas, tačiau tuo metu reglamentavimas buvo itin ribotas – be aiškių taisyklių ir procesinių gairių. Dėl to grupės ieškiniai ilgą laiką nebuvo taikomi praktikoje.
Situacija pasikeitė 2015 m., priėmus įstatymo pakeitimus, apibrėžiančius, kaip šie ieškiniai turi būti reiškiami, kokie kriterijai taikomi jų priimtinumui ir kas gali atstovauti grupei. Šių pakeitimų tikslas buvo sustiprinti galimybę ginti teises situacijose, kai pavienių ieškinių vertė nedidelė, tačiau pažeidimų mastas – didelis. 2019 m. įstatymų pakeitimais buvo supaprastintas priimtinumo testas, išplėstos vartotojų asociacijų atstovavimo galimybės, o svarbiausia – įvesta viešojo finansavimo sistema, leidusi padengti bylinėjimosi išlaidas vartotojų teisių gynimo bylose.
Šie pokyčiai padėjo atgaivinti grupės ieškinius: nuo 2020 m. Lietuvoje buvo pateikta daugiau nei dešimt kolektyvinių ieškinių, iš jų keturi – vartotojų teisėms ginti. Visi šie ieškiniai buvo grindžiami naujai įvesta valstybės finansavimo galimybe.
Vis dėlto, kaip pažymėjo Teismo pirmininkė, kolektyvinių ieškinių taikymas išlieka ribotas.
„Tam įtakos turi savanoriško dalyvavimo („opt-in“) modelis, kai kiekvienas vartotojas turi pats pareikšti norą prisijungti prie ieškinio, taip pat ir finansavimo modelio trūkumai, – teigė dr. D. Bublienė.
Teismo pirmininkė pristatė ir antrąjį kolektyvinio vartotojų interesų gynimo etapą Lietuvoje, susijusį su ES Atstovaujamųjų ieškinių direktyvos įgyvendinimu.
„Šios direktyvos nuostatos buvo perkeltos į atskirą įstatymą, o ne sistemiškai inkorporuotos į Civilinio proceso kodeksą. Dėl tokio sprendimo sistema tapo mažiau matoma ir sunkiau suprantama, o informuotumas apie atstovaujamuosius ieškinius išlieka nepakankamas net tarp teisės specialistų. Jau du metus galioja atstovaujamųjų ieškinių institutas, tačiau remiantis juo dar nėra pareikštas nė vienas ieškinys“, – pažymėjo D. Bublienė.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas, LAT pirmininkė pabrėžė, kad grupės ieškiniai Lietuvoje niekada nebuvo natūrali teisinės ar socialinės kultūros dalis. Todėl būtina didinti vartotojų, jų organizacijų, teisininkų informuotumą apie šį ir kitus kolektyvinių interesų gynimo būdus. Taip pat pasak dr. D. Bublienės, būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tvarią finansavimo sistemą ir realias paskatas mechanizmui veikti.