„Pokalbiai su savivalda yra labai svarbūs, bet mes kalbame apie valstybinės svarbos objektą ir norėtume, kad būtų pasiektas tinkamas sprendimas. Be to, mes turime naują krašto apsaugos ministrą, kuris, atitinkamai, imsis papildomų pastangų kalbėtis su konkrečiomis savivaldybėmis“, – žurnalistams po VGT posėdžio teigė D. Matulionis.
„Šiandien labai detaliai apie tai nenorčiau kalbėti. Apie tai buvo kalbama, bet palikime tai, greičiausiai, dar gruodžio mėnesio VGT posėdžiui“, – pabrėžė jis.
Visgi, patarėjas nenorėjo atsakyti, ar naujasis poligonas galėtų būti Lazdijų savivaldybėje.
Po VGT posėdžio – sprendimai dėl oro gynybos sistemų: pristatė, kaip veiktų
„Negalėčiau šiandien to komentuoti. Grįšime gruodžio mėnesį“, – dėstė D. Matulionis.
Tuo metu reaguodamas į Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojų inicijuotą peticiją, kad Lazdijų rajone nebūtų steigiamas karinis poligonas, patarėjas ragino nesivadovauti stereotipais.
Susiję straipsniai
„Aš tik retoriškai norėjau paklausti, ar tikrai yra daug savivaldybių, kurios savanoriškai imtų ir pasakytų, kad mes tikrai norime. Čia yra tam tikrų stereotipų problema. Kai kas galėtų pasidomėti, ar Šalčininkų savivaldybėje Rūdninkų poligonas išties toks jau blogas dalykas yra. Manau, kad tai duoda pakankamai didelę naudą ir perspektyvas tai pačiai savivaldybei. Juolab ir Lietuvos kariuomenė tikrai viską darytų ir daro, kad būtų kuo mažiau nepatogumų žmonėms“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, dar spalį Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Tuomet buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vylėsi, kad sprendimus dėl naujų poligonų steigimo pavyks priimti dar Seimo rudens sesijoje. Ji akcentavo, kad parengiamieji darbai jau padaryti, tereikia pasiekti sutarimą su savivaldybėmis.
Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Gali tekti peržiūrėti gynybos prioritetus
Vertindamas planuojamą ateinančių metų gynybos biudžetą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pripažįsta, kad politikams gali tekti peržiūrėti tam tikrus prioritetus krašto apsaugos srityje. Visgi jis mano, kad tai neturės įtakos numatomiems divizijos išvystymo terminams.
„Įsigijimai (divizijai – ELTA) turi būti padaryti per tris metus, taigi atitinkamai ir trijų metų asignavimuose turi būti numatyti tie visi pirkimai. (...) Gynybos biudžetas kitais metais bus 5,38 proc. ir atitinkamai prioritetų tam tikras peržiūrėjimas galbūt bus reikalingas“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Matulionis.
„Bet, aš manau, kad tai neturės įtakos divizijos projekto įgyvendinimui. Ir šiuo atveju turėtume tiksliai klausti pačios kariuomenės – kur galėtume pasispausti, ką galėtume padaryti nepakenkiant strateginių projektų įgyvendinimui“, – sakė jis.
D. Matulionis pažymėjo, kad divizijos vystymui reikalingi įsigijimai per ateinančius trejus metus valstybei kainuos kelis šimtus milijonų eurų.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Šis finansavimas reikalingas, siekiant iki 2030 metų šalyje išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.