Savo kalboje D. Bublienė akcentavo teisėjų etikos svarbą šiuolaikinėje teisinėje sistemoje bei pabrėžė, kad konferencijos tema kviečia atsigręžti į pačius profesinės tapatybės pamatus, o valstybėje teisėjui tenkantis vaidmuo ne tik ypatingas, bet ir papildomai įpareigojantis.
Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiandienos pasaulyje, kuriame informacijos gausa, dirbtinis intelektas, geopolitiniai iššūkiai ir socialinių tinklų įtaka keičia visuomenės lūkesčius ir elgseną, teisėjų etika įgyja ypatingą reikšmę. Dinamiškoje aplinkoje visuomenė ieško skaidraus teisingumo, ir etika tampa universalia kalba, padedančia išlaikyti trapų pasitikėjimą teisingumu.
„Teisėjų etika turi gilias istorines šaknis. Jau Romos teisėje egzistavo nuostata, kad teisėjas gali būti nušalintas, jei kyla „įtarimo šešėlis“. Šis principas pasklido po pasaulį, atlaikė šimtmečius ir davė pradžią šiandien žymiai daugiau principų apimančiai mūsų profesinei etikai“, – teigė D. Bublienė.
Konferencijoje priminta, kad teisėjų etikos tradicija Lietuvoje gyvuoja nuo XVI a. Trečiasis Lietuvos statutas (1588 m.) įtvirtino pareigą teisėjui būti nešališkam, sąžiningam, vengti interesų konflikto, nepriimti dovanų ir spręsti pagal įstatymą, o ne valdovo valią – tuo metu tai buvo pažangus požiūris Europoje.
Kalbėdama apie šiandieną, D. Bublienė aptarė galiojančius etikos standartus ir priminė, kad Lietuvos teisėjų etikos kodeksas, priimtas 2006 m., šiemet jau artėja prie dvidešimtmečio. „Kodeksas tapo veiksmingu, dinamišku teisės aktu, o jame įtvirtinti principai atskleisti kaip „sveiko proto principai“, kuriuos reikia taikyti atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, laikantis teismų nepriklausomumo bei įstatymų. Prie to esmingai prisidėjo Kodekso įgyvendinimą prižiūrintys Teisėjų etikos ir drausmės komisija bei Teisėjų garbės teismas. Šios institucijos ne tik nagrinėja galimus pažeidimus, bet ir teikia rekomendacijas teisėjams dėl etikos principų turinio ir jų praktinio taikymo“, – kalbėjo pirmininkė D. Bublienė.
Paminėdama Bangaloro teisėjų elgesio principus, Europos Teisėjų Tarybos Didžiąją Teisėjų Chartiją ir kitus dokumentus, ji išryškino tarptautinį etikos matmenį, padarydama išvadą, kad teisėjų etika nebegali būti suprantama tik nacionaliniu lygmeniu, tai – ir tarptautinė pareiga.
Didelę patirtį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos darbe sukaupusi, buvusi šios komisijos pirmininkė teisėja S. Jokimaitė gilinosi į teisėjų nepriklausomumo ir solidarumo principus. Pasak jos, būtent šie principai įpareigoja kiekvieną teisėją ginti teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje.
„Mūsų bendruomenei taip pat labai svarbus ir teisėjų solidarumo aspektas – jis įpareigoja teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu ir padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto, neadekvačios kritikos ir keistis įgyta patirtimi bei žiniomis. Teisėjo etikos ugdymas ir visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimas bei teisėjo profesijos prestižo apsauga yra ir pagrindinis LRTA tikslas bei uždavinys“, – teigė S. Jokimaitė.
„Matome, kad teisėjų etikos principai vis labiau tampa universalia, globalia verte, todėl konferencijos, tokios kaip ši, yra itin svarbios – jos sudaro erdvę dalytis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir plėsti tarptautinius ryšius, kurie padeda kurti stiprią ir etišką teisėjų bendruomenę“, – apibendrino D. Bublienė.