Visgi, patarėjas pabrėžia – jei Seimas palaikytų šį siūlymą, biudžete atsilaisvinę pinigai būtų patikėti kultūros sektoriui.
„Šiuo metu LRT biudžetas yra didesnis nei viso VSD biudžetas. Tai, matyt, tie skirtumai rodo, kad kažkas yra vertas didesnio dėmesio. Manome, jeigu LRT biudžetas yra užšaldomas ties 80 mln. eurų, tas augimas, kuris turėtų būti, tie 8 mln. eurų turėtų būti skiriami kultūros finansavimui padidinti ir tai būtų pakankamai reikšmingesnė suma kultūros fondui“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.
Apie tai, kad įšaldžius visuomeniniam transliuotojui skiriamą finansavimą, likę pinigai galėtų būti skiriami kultūros sektoriui anksčiau užsiminė ir socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Kaip skelbta, Seimo BFK praėjusią savaitę pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Savo ruožtu siūlymą registravę parlamentarai sako, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. GPM pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Tiesa, dėl šių siūlymų Seimas dar turės spręsti plenarinių posėdžių salėje.
Auditai skirti valstybės pažangai
Tuo metu kalbėdamas apie pasigirstančias naujas iniciatyvas atlikti auditus įvairiose srityse, patarėjas akcentuoja, kad šis procesas leidžia valstybei tapti pažangesne.
„Kuo daugiau auditų, kurie padėtų atskleisti tam tikrus trūkumus – tuo didesnę pažangą turėsime valstybėje. Auditas nėra bausmė, auditas yra pagalba, pirmiausia, tiems, kas yra audituojami“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
„Prezidento nuomone, svarbiausia, tai, ką identifikuoja valstybės kontrolė įvertinti, eiti ne kažkokio atsirašinėjimo keliu, bet atidžiai vertinti ir atlikti tuos patobulinimus. Ar tai būtų efektyvesni energetikos projektai, ar tai būtų efektyvesnis viešųjų paslaugų teikimas, ar geresnis mokesčių lėšų panaudojimas. Viskas, kas veda į efektyvumą ir produktyvumą yra naudinga valstybei ir jos gyventojams. Į Valstybės kontrolės auditus reiktų žiūrėti kaip į tai, kurie padeda šaliai tobulėti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, lapkričio 3 d. Valtybės kontrolė pristatė dar pavasarį pradėto LRT audito rezultatus.
ELTA primena, kad LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams kol kas numatyti daugiau nei 88 mln.
Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.