„Konkrečių, pirminėse įstatymų leidimo stadijose esančių teisės aktų projektų prezidentas nekomentuoja“, – atsakyme Eltai teigė šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį ryte teigė, kad šie pakeitimai leistų visuomeninio transliuotojo tarybai geriau atlikti savo funkcijas. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad skiriant ar atleidžiant visuomeninio transliuotojo vadovą turėtų būti užtikrinamas slaptas balsavimas.
Tiesa, dėl šio siūlymo šalies žurnalistai jau kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją.
Susiję straipsniai
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai.
ELTA primena, kad siekiant užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir didesnį skaidrumą, grupė Seimo „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą.
Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.
Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.