Įsėdusi į pavežėjo automobilį moteris su užsieniečiu pradėjo kalbėti angliškai, tačiau sulaukus jo komentaro tiesiog prarado žadą.
Šis netikėtai pasiteiravo, kodėl ji su juo nebendrauja lietuviškai – mat būtent tokie žmonės ir demotyvuoja užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.
„Visa išraudau, nes man buvo tikrai gėda. Supratau, kad aš diskriminuoju žmogų“, – portalui Lrytas apie labai neįprastą kelionę papasakojo J.Stankuvienė.
Tuo metu trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui nustatyti bazinę kalbos mokėjimo kategoriją pagal A1 lygį, kuri būtų taikoma užsieniečiams, Lietuvoje parduodantiems ar teikiantiems paslaugas.
Galvojo, kad tik išmoko kelias svarbiausias frazes
Pašnekovė prisiminė, kad prieš kiek daugiau nei kelis mėnesius, paskutinę vasaros dieną, vyko į renginį, todėl nusprendė pasinaudoti pavežėjų paslaugomis.
Išsikvietusi vairuotoją „Bolt“ programėlėje J.Stankuvienė pamatė, kad jis – ne lietuvis. Tai bent jau Vilniuje jau seniai nebestebina.
„Pasisveikinau su juo lietuviškai, bet mačiau pagal vardą, pavardę ir žmogaus išvaizdą, kad jis tikrai ne tas, kuris turbūt lietuviškai šnekėtų daugiau nei „labas vakaras“, – svarstė „Mediaskopo“ vadovė.
Kelionės metu ji pastebėjo, kad vairuotojas ją veža ne į tą pusę, į kurią jai reikėtų, todėl netrukus atkreipė vyro dėmesį. Bet jau nebe lietuviškai.
„Aš jam angliškai pasakiau, jog atsiprašau, bet jūs važiuojate ne į tą pusę. O jis man lietuviškai atsako: „Gal ten avarija, nes man navigacija rodo važiuoti į šitą pusę“.
Labai nustembu, kad jis moka tiek daug pasakyti, bet žinote, kaip tikras lietuvis, galvoju – greičiausiai, kadangi vairuoja „Bolt“, jis yra išmokęs tas frazes, nes čia turbūt jau ne pirmas toks klausimas“, – pasakojo J.Stankuvienė.
Tačiau jau po kelių minučių jai teko nustebti dar labiau.
„Jis man sako: „O kodėl jūs su manimi nekalbate lietuviškai?“ Aš tyliu, nes nustebau. Juk čia jau sudėtingesnė frazė.
Tada priduria: „Žmonės kaip jūs atima norą mokytis lietuvių kalbos. Jūsų kalba yra sunki, mums sunku mokytis, o jūs su mumis nekalbate lietuviškai“, – užsieniečio žodžius prisiminė pašnekovė.
Jūratę tokia pavežėjo replika sugėdino kaip niekad – iš nuostabos ji net negalėjo jam nieko atsakyti.
„Sėdėjau nuleidusi akis ir galvojau – taip, aš esu „žmonės kaip mes“. Aš esu diskriminuojanti. Niekada nepagalvojau, kad diskriminuoju kitataučius, nekalbėdama su jais lietuvių kalba.
Net į galvą nebūtų atėję. Galiu prisiekti – visi su juo kalba arba angliškai, arba rusiškai, nes jis, mano suvokimu, nepanašus į žmogų, kuris galėtų mokėti daugiau lietuvių kalbos negu „laba diena“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „viso gero“.
Tiesiog organiškai taip nepagalvotum. Bet pagalvojus, juk tai ir yra diskriminacija. Aš nuteisiau žmogų, kad jis nemoka“, – dėstė J.Stankuvienė.
Automobilyje sėdėdama Jūratė tiesiog sustingo.
„Visa išraudau ir sėdėjau, nes man buvo tikrai gėda. Supratau, kad aš diskriminuoju žmogų, kad aš tokia, nors net nebūčiau pagalvojusi.
Norėjau būti mandagi, maloni ir patogi. Gal jis tikėjosi, kad aš kažką pasakysiu, bet aš tiesiog netekau žado“, – netikėtą įvykį prisiminė J.Stankuvienė.
Tiesa, užsieniečio lietuvių kalba, pasak jos, nebuvo sklandi, bet ją tikrai buvo galima suprasti.
„Kitą kartą važiavau iš oro uosto jau su ukrainiečiu, kuris kalbėjo labai laužyta lietuvių kalba, ir jis man sakė, kad su rusų kalba Lietuvoje išgyventi daug lengviau, bent jau Vilniuje, bet iš principo nekalba rusiškai, o angliškai – nemoka. Sakė, kad jūs, lietuviai, taip apsidžiaugiate, kad aš kalbu lietuviškai, kad dar kol vežu, visada stengiatės man padėti.
Tai va tokia motyvacija – kad lengviau yra susitvarkyti su rusų kalba, nei su laužyta lietuvių kalba“, – palygino „Mediaskopo“ vadovė.
Pamoką jau išmoko
J.Stankuvienė taip pat pasakojo, kad viena jos draugė su panašia situacija dėl kalbos susidūrė net ir visai netoli Lietuvos – Estijoje.
„Ji sako: aš labai daug investavau į kursus, kad išmokčiau estų kalbą, ir estai taip apsidžiaugia, kai pradedu kalbėti estiškai, kad iškart pereina į anglų kalbą – jog man būtų lengva.
Bet sako, kad tada ir jos žodynas čiuožia, investicija – irgi beprasmė, nes negali praktikuotis. Sako: „Aš jų paprašau, bet jie neturi kantrybės su manimi“, – palygino pašnekovė.
Tiesa, po šio incidento J.Stankuvienė pamoką teigė išmokusi – nuo šiol su visais užsieniečiais kalba tik lietuviškai.
„Tarkime, nuėjau į masažą – ten yra rusakalbiai, nes jie su manimi kalbėjo rusiškai. Jie su manimi kalba rusiškai – aš atsakau lietuviškai. Mes susikalbame.
Jeigu reikia kažkokio specifinio termino, bandome išsiaiškinti, gal kažkokį vieną ar kitą žodį pasakau, bet mums visiems yra gerai, nes jiems atsiranda motyvacija mokytis, platėja jų žodynas“, – pažymėjo moteris.
Visgi, įsitikinusi J.Stankuvienė, išmokti bent kelias svarbiausias frazes tos šalies kalbos, kurioje esi, vertėtų tiesiog dėl elementarios pagarbos.
„Pavyzdžiui, keliaujate į Italiją ar Prancūziją – negi nepramokstate kelių frazių? Nesunku pramokti frazių, su kuriomis gali mandagiai, gražiai kažkiek funkcionuoti“, – kalbėjo ji.
Priėmė sprendimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė ŠMSM siūlymui nustatyti bazinę kalbos mokėjimo kategoriją pagal A1 lygį, kuri būtų taikoma užsieniečiams, Lietuvoje parduodantiems ar teikiantiems paslaugas.
Kaip teigiama ŠMSM parengtame projekte rašoma, ši kategorija užsieniečiams būtų taikoma dvejus metus.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šis dvejų metų terminas būtų pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduodamas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę jam gyventi Lietuvoje.
Jei teisę gyventi Lietuvoje suteikiantis dokumentas pirmą kartą buvo išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dviejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Kartu planuojama, kad bazinės kategorijos lietuvių kalbos egzaminai visose bazinėse mokyklose vyks kas mėnesį, 12 kartų per metus. Projekte pažymima, kad papildomi egzaminai būtų organizuojami prisitaikant prie poreikio.
ŠMSM taip pat nurodo, kad per metus laikyti valstybinės kalbos egzaminą galės 8,3 tūkst. asmenų. Pagal pateiktus duomenis, bazinį lygį 2026–2027 m. galėtų išsilaikyti 16,7 tūkst. užsieniečių.
Išimtis mokėti valstybinę kalbą bus taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Apytiksliu ministerijos skaičiavimu, pakeitimai galimai būtų aktualūs apie 94 tūkst. asmenų.
Projekte taip pat pažymima, kad bazinė kalbos lygio mokėjimo kategorija taip pat bus taikoma sezoninį darbą Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams.
Praėjus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.
Šiuo metu Lietuvoje pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (A2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su klientais.
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 kalbos mokėjimo lygis) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams.
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, mokytojams, aviacijos specialistams, jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams ir kt.
Primename, kad Seimas 2024 m. pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų teikiamos valstybine kalba.
Įstatymo reikalavimai įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Migracijos departamento duomenimis Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 204 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis – apie 70 tūkst. – dirba statybų ir tarptautinių krovinių gabenimo srityje, kuriai kalbos mokėjimo reikalavimas nėra taikomas.