„Jei apima panika – tai rodo, kad nepadaryti namų darbai“, – žodžių į vatą nevyniojo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Nors tokiu metu nepasiduoti panikai yra sunkiausia, atsparumą netikėtiems įvykiams geriausiai ugdo pasiruošimas.
Spalio 17 d. naujienų portalo Lrytas organizuotoje didžiausioje praktinėje saugumo konferencijoje Lietuvoje „Saugumo kodas“ dalyvavę politikai ir saugumo ekspertai kalbėjo būtent apie tai – kaip pasiruošti dienai X, iš kokių Ukrainos klaidų turime pasimokyti mes ir kodėl kiekvienam lietuviui svarbu turėti nuoseklų veiksmų planą.
Kaip tinkamai pasiruošti krizei?
Kaip konferencijoje kalbėjo specialistas, ne visos grėsmės yra aiškiai matomos, pvz., kibernetinės atakos, kai nuolat „tikrinama“ įsilaužimo galimybė.
„Jeigu fiziškai įsivaizduotumėte, tai būtų, kiek kartų kažkas tikrino, ar pas jus užrakintos durys. Tai virtualiai mūsų kibernetinis atsparumas yra tikrinamas pastoviai, vis pabandoma, ar negalima tų durų „atidaryti“, todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas yra nuolatinis nepertraukiamas darbas ir jokių atsipalaidavimų negali būti“, – dalijosi R. Radvila.
Efektyviam krizių valdymui didelę reikšmę turi ir tinkamai informuota visuomenė. Ekspertas pabrėžė pasirengimo skatinimą, kad ištikus kritinei situacijai nekiltų chaosas ir panika, o kiekvienas žinotų, ką turi daryti.
„Skatiname žmonės susimąstyti, ne įsibauginti, bet tiesiog sugalvoti: o ką aš daryčiau? Ar aš tikrai esu pasiruošęs?“, – dalijosi įžvalgomis R. Radvila.
Visgi, pasvarstymų siekiant pasiruošti krizei neužtenka. Tinkamas pasiruošimas taip pat apima savo vaidmens žinojimą ir gerą darbų pasiskirstymą. ESO vadovas R. Radvila ragina susidaryti lengvai suprantamą planą, kurį lengvai įsisąmonintų visi įmonės darbuotojai.
„Pasirengimas, tikslus ir aiškus planas, kas ką daro, turbūt yra vienas pagrindinių elementų. Tu gali būti apsirūpinęs, turėti resursų, bet jei nebus struktūrizuota, kaip jie tvarkomi ištikus kritinei situacijai, nieko gero nebus, taip pat svarbus yra ir visuomenės įsitraukimas“, – įsitikinęs ESO vadovas.
R. Radvilos žodžius puikiai patvirtina 2024 m. liepą nusiaubusi vieną didžiausių pastarųjų metų audrų, kurios metu susitelkusi visuomenė pademonstravo, kad bendromis jėgomis krizės įveikiamos greičiau.
„Iš tikrųjų, turėjome labai stiprią pagalbą ir iš priešgaisrinės apsaugos, ir iš šaulių, ir iš policijos, ir iš tų pačių seniūnijų, kur žmonės tiesiog kartu susivienijo. Ir tai, ką mes turėjome Lietuvoje, dar nebuvo pats blogiausias variantas. Prisiminkime prieš pusmetį Airiją nusiaubusią audrą, kai viso elektros tinklo atstatymas truko apie dvi savaites. Į šalį atvyko daugiau nei penki šimtai energetikų iš visos Europos, kad padėtų pašalinti sutrikimus. Tam nereikėjo karo – pakako gamtos stichijų. Klimato pokyčiai taip pat gali pridaryti daug žalos, todėl ir tam būtina ruoštis“, – be užuolankų rėžė specialistas.
Elektros tinklus ties po žeme
Kalbėdamas apie infrastruktūros apsaugojimą, R. Radvila tikino, kad elektros kabelių tiesimas po žeme – patikimiausia priemonė. Vadovas pabrėžė, kad tai brangu, ir ne veltui tik dvi Europos Sąjungos šalys, Danija ir Olandija, yra pilnai nutiesusios elektros linijas po žeme.
Pasak R. Radvilos, Lietuva kabeliuodama tinklą juda tuo pačiu tempu kaip kaimyninės šalys. Šiuo metu iš daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų ESO valdomo tinklo per 37 proc. yra sukabeliuota. Per pastaruosius kelerius metus kabelio dalis gerokai paaugo, pvz., 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo.
Anot ESO vadovo, tokie sprendimai padeda apsisaugoti nuo klimato iššūkių ir audrų, kurios pastaraisiais metais tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.
„Anksčiau planuodavome, kad stipresnės audros pasitaiko kartą per dešimtmetį, dabar panašių gamtos reiškinių sulaukiame kasmet. Todėl būtina ruoštis iš anksto“, – teigė specialistas.
O kas, jeigu?
Kalbėdamas apie pasirengimą galimoms krizėms, R. Radvila paragino kiekvieną žmogų pagalvoti apie savo veiksmus netikėto įvykio atveju.
„Variantą, kai nieko nedarau ir laukiu, visą laiką turime. Dėl jo nereikia sukti galvos. Geriau įjunkime kitą mąstymą: o kas, jeigu? O kas, jeigu dings vanduo, trūks vamzdis, sutriks maisto tiekimas? Ar aš esu tam pasiruošęs ir kiek laiko galėčiau pasirūpinti savimi ir artimaisiais?
Jeigu kiekvienas skirtumėme tam laiko ir apie tai pagalvotumėme, tai tikrai turėtumėme atsparesnę visuomenę“, – sakė jis.
Esant kritinei situacijai panika ir nežinomybė apima daugelį, todėl, kaip pažymi R. Radvila, svarbu pagalvoti ir apie artimuosius bei bendruomenės narius. Tokiu atveju, jei pagalba kitam būtina, specialistas paskatino apsvarstyti galimybę nuo pirmos dienos žmogui ištiesti pagalbos ranką.
Užbaigdamas, pranešėjas patikino, kad netikėtai užklupusios krizės užgrūdina ir skatina mokytis iš klaidų.
„Iš vienos pusės tos krizės arba kažkokios didelės avarijos, yra blogai. Bet jos labai prideda košės į galvą. Tuomet pasimato, kad iš tos pačios ekonominės pusės, pavyzdžiui, tavo konkurentas gali veikti, kai nėra elektros ir kai vyko didelė audra, o tu negali, nes tu nebuvai tinkamai pasiruošęs“, – pranešimo pabaigoje dėstė ESO vadovas.