Diskusijoje „5 straipsnis ir kolektyvinė gynyba: saugumo garantija ar politinė retorika?“ savo įžvalgomis dalijosi buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis ir VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
L. Linkevičius teigia, kad NATO veikia konsensuso principu, kitu atveju – sprendimai stoja.
Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) turi išimčių, kai kur taikomas daugumos balsavimas. Kaip kliūtį efektyviai veikti ES jis įvardija Vengriją, kuri dažnu atveju priešinasi tam tikriems sprendimams, ypač Rusijos atžvilgiu.
Ar veiktų 5-asis NATO straipsnis?
D. Šlekys pabrėžė, kad Rusija NATO viduje visą laiką turėjo valstybių narių, kurios palaikė draugiškus santykius ir žaidė žaidimus. Omenyje turėjo Turkiją, Serbiją ir Vengriją, kuri buvo kaip realiausias variantas Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui.
„Vengrija draugė Kremliui ir asmeninė draugė D. Trumpui“, – pridūrė jis.
V. Urbelio teigimu, NATO viduje valstybės narės palaiko saugumo iniciatyvas ir problemų nekyla. Tačiau pasisukus klausimams apie Ukrainą ir veiksmus už NATO ribų – atsiranda nesutarimų.
„Dėl 5-ojo straipsnio nėra problemų nei su viena valstybe“, – teigė jis.
V. Urbelis aiškina, kad NATO turi gynybos planus, kuriuose nurodytas aiškus mechanizmas, kaip kas turi veikti. Jis pabrėžia, kad galioja tam tikri politiniai sprendimai, nes kiekviena šalis kontroliuoja savo karines pajėgas.
NATO turi integruotą oro gynybą, kurioje sprendimai priimami kelių minučių bėgyje, šiuo atveju politinis sprendimas nėra aktualus.
„Karo atveju 5-asis straipsnis yra politinis sprendimas“, – pridūrė jis.
L. Linkevičius užsiminė apie tarptautinių organizacijų kūrimąsi. Kaip pavyzdį pateikė Jungtines Tautas, kurias kūrė 50 valstybių, šalių penketukui buvo suteikta veto teisė ir niekas negalvojo, kad ateityje viena iš šių narių bus agresorė.
Saugumo taryba buvo sukurta tam, kad nekiltų dar vienas pasaulis karas. Šiandieniniame pasaulyje L. Linkevičius tai vadina pasenusiu mechanizmu.
„Žmonės praranda tikėjimą teisingumu ir teise pasaulyje“, – pridūrė jis.
Vienintelį kartą istorijoje 5-asis NATO straipsnis buvo aktyvuotas 2001 metais rugsėjo 11 dieną. Užkulisius prisiminęs L. Linkevičius prakalbo, jog tuo metu buvo formuluota, kad yra teisinės priežastys jį aktyvuoti.
„Niekas neturėtų abejoti 5-ojo straipsnio tvirtumu ir tikrumu“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Jis tikina, kad turėtume užduoti klausimą, ar tuo tiki Rusija. L. Linkevičiaus teigimu, Rusija abejoja NATO efektyvumu ir ryžtu veikti bei neatmeta galimybės išbandyti.
„Neatsisakys pagundos pažeminti, pasityčioti ir parodyti trūkumus“, – nuomonę išsakė jis.
Jis pridūrė, kad rusams naudinga patikrinti, kaip veikia Aljansas. Tuo pačiu naudinga ir mums, nes parodo silpnąsias vietas ir trūkumus. Pasak jo, Rusija provokacijomis bandys signalizuoti, kad NATO nieko nesugeba, tačiau netiki, kad veltųsi į atvirą kovą.
„Tai būtų beprotiška“, – teigė jis.
D. Šlekys neslepia, kad karo atveju NATO nesiimtų karinių veiksmų tą pačią akimirką. Politiniai pokalbiai prasidėtų iš karto, bet aktyvavimo realizavimas užtruktų. Jis akcentavo, kad NATO ir yra Lietuvos kariuomenė, todėl nereikia skirstyti pajėgų, nes visi esame bendras Aljansas.
V. Urbelis teigė, kad kariniai planai nėra diskutuotini.
„Jeigu pradedi kalbėti apie savo planus, tai priešininkas žino, ką darysi“, – pridūrė jis.
Karo atveju D. Šlekys nemano, kad atsirastų šalių, kurios nepritartų 5-ojo straipsnio aktyvavimui. Tačiau L. Linkevičius tikina, kad NATO turi pradėti veikti prieš atsirandant krizei, todėl atmeta netikėtą užpuolimą.
V. Urbelis akcentavo, kad kiekviena šalis gali savo pajėgumus panaudoti taip, kaip jai atrodo tinkama. Tą daro ne viena NATO valstybė.
„Gali bet kada išimti savo nacionalinius vienetus iš NATO pavaldumo ir elgtis, kaip tau atrodo tinkama tam tikrose sveiko proto ribose“, – aiškino jis.
Kokia NATO ateitis?
D. Šlekys neabejoja, kad NATO ir toliau funkcionuos, tik keisis tam tikri akcentai.
„NATO adaptuojasi, žiūri, kas vyksta Ukrainoje“, – apie adaptaciją kalbėjo jis.
Pasak jo, matydami situacijos rimtumą kuria karinius ir teisinius veiksmus, kad galėtų pagreitinti sprendimo priėmimo procesą. V. Urbelis akcentavo, kad apie NATO kalbame kaip apie daugiašalę organizaciją, bet de facto tai buvo JAV saugumo garantijos Europos šalims. Tačiau jis pastebi, kad šis požiūris keičiasi.
„Tai, kas seniau buvo Amerikos saugumo garantijos Europai, tampa kažkas panašaus į lygiavertę partnerystę“, – teigė jis.
Pasak jo, tai gali keisti JAV rolę ir visą NATO struktūrą, planų įgyvendinimą. Į tai nereikėtų žiūrėti kaip į blogį ir priimti kaip natūralų procesą.