Spalio 17 d. Vilniuje įvyko naujienų portalo Lrytas inicijuota didžiausia praktinė konferencija ir paroda Lietuvoje saugumo tema – „Saugumo kodas“. „Saugumo kodas“ – tai Lrytas iniciatyva, įgyvendinama kartu su Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, Telia ir kitais partneriais.
Diskusijoje „Kaip apsaugoti dangų, kai grėsmės keičiasi kasdien: Lietuvos oro gynybos prioritetai ir iššūkiai“ dalyvavo Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, mjr. Alius Vilimaitis ir politologas Alvydas Medalinskas. Ekspertai dalijosi įžvalgomis apie oro gynybos spragas, didžiausias grėsmes ir koks NATO vaidmuo šioje srityje.
Kokios realiausios grėsmės dangui?
K. Aleksa paminėjo kelias realiausias grėsmes. Pirma jų – dronai, kurių incidentai kartojasi nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Tai kelia vis didesnį nerimą“, – neslėpė jis.
Antrąją grėsmę jis įvardijo naikintuvus, kai kertama NATO oro erdvė. Incidentai sukėlė įvairių diskusijų ir net 4-ojo NATO straipsnio konsultacijas.
„Puikiai suprantame, kad turime ruoštis galimai gynybai ir grėsmėms“, – pridūrė K. Aleksa.
Jo teigimu, karo atveju grėsmių būtų gerokai daugiau, tai matoma iš pavyzdžio Ukrainoje. Svarbu turėti šaltą protą ir pasitelkti visas priemones, kad apsaugotume oro erdvę.
Nemažai laiko Ukrainoje praleidžiantis A. Medalinskas tikina, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino provokacijos testuoja NATO stiprybę.
„Negalėčiau atmesti varianto, kad gali būti ir teritorijos apšaudymas“, – užsiminė A. Medalinskas.
Tokia grėsmė kelia klausimus, kaip organizuojama civilinė sauga, kaip pasirengusi kariuomenė ir kitos vidaus reikalų struktūros. A. Medalinskas užsiminė, kad Rusija patobulino savo dronus ir pradėjo naudoti naują taktiką.
„Dabar jie skrenda virš gyvenamųjų namų ir manevruoja“, – apie situaciją Ukrainoje kalbėjo A. Medalinskas.
Jis pasidalijo, kad dronų zyzimas gali staigiai prikelti iš miego, o stiprėjantis garsas primena kaukimą, kurį lygino su psichologine ataka. A. Medalinskas neslepia, kad šį jausmą sunku apibūdinti tiems, kurie nėra su tuo susidūrę.
Pavojaus atveju K. Aleksa akcentuoja, kad nereikia tikėtis, jog žiniasklaidos, televizijos pranešimai ir garsiniai signalai padės, todėl turėtų būti tam tikros programėlės. Prie turimos pasirengimo ekstremalioms situacijoms programėlės „LT72“ siūloma pridėti ir krizių valdymą, kuris padėtų informuoti piliečius bei patartų, kaip elgtis.
Oro gynybos prioritetai
K. Aleksa neslepia, kad oro gynybai trūksta visko, o to priežastis, kad ilgą laiką neturėjome tinkamo gynybos finansavimo.
„Esame toje fazėje, kai labai stipriai spartiname konvencinių pajėgų modernizavimą“, – pridūrė jis.
K. Aleksa teigė, kad Lietuvai labai svarbu turėti vidutinio nuotolio gynybos sistemas NASAMS, trumpojo nuotolio, mobiliąsias oro gynybos ir antidronines sistemas.
Jis neslepia, kad NATO kelia didžiulius tikslus, o mums tai iššūkis. Taip pat įvardijo ir neutralizavimo priemones, kurių negalime gauti taip greitai, kaip norėtume, tačiau K. Aleksa pabrėžia nuolatinį ryšį su NATO sąjungininkais gynybos klausimais.
„Priemonių reikia, kad mažintume riziką, supratimo ir matymo trūkumą bei suprastume grėsmių paveikslą“, – teigė jis.
Mjr. A. Vilimaitis pabrėžė, kad reikalingos priemonės nurodytos NATO doktrinose ir patvirtintos istoriškai. Pasak jo, svarbiausia kontroliuoti oro erdvę, todėl anksčiau ar vėliau reikės kalbėti apie puolamąjį priešpriešinį oro galios slopinimą (ang. Offensive counter air), kai imamasi veiksmų prieš oro pajėgas, kol jos yra ant žemės.
Tradicinės oro gynybos priemonės yra per brangios, todėl rinkoje atsiranda įvairiausių priemonių, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
„Pavyzdžiui, operatoriui belieka paleisti droną ar raketą“, – aiškino mjr. A. Vilimaitis.
Nors tai atrodo greita ir pigu, ne viskas taip paprasta, nes dirbtinis intelektas dažniausiai nebūna paruoštas didesniam aptikimui.
A. Medalinskas tikina, kad rusų tikslas yra sėti paniką. Jis pateikė pavyzdį, kad Ukrainoje nedideli miestai suskirstyti į atskirus mikrorajonus ir gyventojai lengviau atsikvepia pamatę, kad oro pavojus ne jų buvimo zonoje. Todėl jis akcentuoja būtinybę žinoti pasirengimo veiksmus, nes panikos lieka mažiau.
„Turime suvokti, kad pradedame gyventi naujoje realybėje“, – teigė jis.
Mjr. A. Vilimaitis neslepia, kad kariai sulaukia informacijos ir ataskaitų iš ukrainiečių, o tai pritaikoma pasirengime ir įtraukiama į mokymo programas. Jis aiškino, kad oro gynybininko parengimui reikia dviejų savaičių, o dėl modernių treniruoklių kaina ženkliai sumažėja.
K. Aleksa tikina, kad Lietuva supranta oro gynybos svarbą, tik klausimas, kiek investuosime ir mokysimės iš Ukrainos.
„Bus didžiulė klaida, jei nesugebėsime to perimti“, – pridūrė jis.